Ką galėtų padaryti moterys, kad prostatos vėžio gydymas būtų kuo sėkmingesnis
Prostatos vėžys – klastinga ir bauginanti liga, su kuria susiduria kone kiekvienas: vieni netiesiogiai, kai onkologinė liga pakerta tėvą, vyrą, draugą, artimąjį ar pažįstamą, kitiems nepasiseka labiau – jie suserga patys. Kita vertus, šiandien prostatos vėžys nėra nuosprendis, ligoniai nėra nurašomi kaip beviltiški, o sėkmingai gydomi. Kada prostatos vėžys gali būti išgydomas? Ką dėl savo sveikatos turėtų padaryti vyrai? Kaip jiems galėtų padėti žmonos, seserys, dukros?
Visų pirma – apsilankyti pas urologą
Daugeliui vyrų prostatos liga – intymi erdvė, apie kurią jie vengia kalbėti, labai dėl to išgyvena, kenčia psichologinį diskomfortą, tačiau į gydytojus vis tiek nesikreipia. Pažvelgę į skaičius pamatysime, kad apie 10–15 proc. naujų atvejų sudaro progresavęs, išplitęs į kaulus ar limfmazgius prostatos vėžys. Tai pavėluotos diagnostikos pavyzdys, kurio dažniausia priežastis – delsimas kreiptis į gydytojus. Dažniausiai vyrai sako, kad tam tikrus simptomus – šlapinimosi sutrikimus ar kaulų skausmus – jie jautė, tačiau vis tiek vengė apsilankyti pas urologą. Skaudžiausia, kad tokiais atvejais gydytojai neretai būna bejėgiai ir apie pasveikimą jau nekalbama. Tuomet stengiamasi pailginti gyvenimą, pagerinti jo kokybę. Visai kas kita, kai liga nustatoma ankstyvos stadijos. Tuomet galima visiškai pasveikti. Taigi apsilankymo pas urologą nauda akivaizdi: liga, jei ji yra, bus aptikta ankstyvos stadijos, kai radikalaus gydymo galima išvengti. Todėl medikai kviečia stipriąją lytį, ypač sulaukusius 50-ties metų, kartą per metus apsilankyti pas urologą. Padrąsinti, padėti jiems žengti žingsnį pirmojo vizito link, be abejo, gali ir moterys: žmonos, dukros, seserys ir t.t. Jau ir dabar nereti atvejai, kai žmona atveda vyrą pas gydytoją urologą. Tačiau, kaip jau minėjau, užleistų atvejų dar yra, todėl raginu vyrus atmesti drovumą ir susirūpinti savo sveikata, o moteris dar aktyviau skatinti vyrus atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą, pasikonsultuoti su urologu.
Gali pakakti ir vieno vizito
Svarbu, kad vyrai peržengtų urologo kabineto slenkstį, nes neretai gydytojams to vieno vizito ir pakanka, kad jie galėtų nustatyti, ar reikia išsamesnių tyrimų, ar vyrui rizika sirgti prostatos vėžiu yra didelė. Dažniausia pirmieji vizitai yra draugiški, neskausmingi, neatima daug laiko. Nors visuomenėje vis dar sklando daug mitų, susijusių su prostatos vėžio diagnostika ir gydymu. Taigi urologo kabinete vyrų laukia gydytojas specialistas, jis pacientą išklausys, įvertins jo nusiskundimus, išsiaiškins, ar šeimoje yra sirgusiųjų prostatos vėžiu, atliks prostatos apčiuopą, kuri yra labai informatyvi vertinant prostatos būklę. Gerai, jei pacientas pas urologą atsineštų šlapimo ir PSA tyrimų rezultatus. Žinodamas šlapimo tyrimo rezultatus, gydytojas galėtų atmesti ar įtarti šlapimo takų ligas, akmenligę, infekciją ar šlapimo pūslės vėžį ir kt., o pagal PSA rezultatus įvertinti prostatos vėžio riziką.
Prostatos vėžys specifinių simptomų neturi
Didžiausia vėžio klasta, kad pradinėse stadijose liga nepasireiškia jokiais tik prostatos vėžiui būdingais simptomais. Vyresnio amžiaus vyrus neretai kankina įvairūs šlapinimosi sutrikimai (dažnas šlapinimasis, naktinis šlapinimasis, silpna srovė, kt.). Daugeliui pacientų tai iš karto asocijuojasi su šia sunkia liga. Tačiau praktika rodo, kad gana dažnai tai nulemta gerybinio prostatos išvešėjimo. Kita vertus, jeigu vyrą jau kamuoja šlapinimosi sutrikimai, pas urologą apsilankyti jis turėtų būtinai. Tik specialistas, o ne pacientas arba jo namiškiai gali įvertinti, ar nėra vėžio rizikos, ar šie sutrikimai reikšmingi, ar reikia išsamesnių tyrimų. Medikai primena, kad profilaktika nėra skausminga, tačiau leidžia ligą užčiuopti pačioje užuomazgoje, o tai garantuoja visišką pasveikimą ir laimingą gyvenimą.
PSA rodiklis – perversmas diagnostikoje
PSA testas – paprastas kraujo tyrimas. Kita vertus, tai labai informatyvus biožymuo, kuris ypač reikšmingas vertinant prostatos vėžio riziką arba, jeigu liga jau nustatyta, jos dinamiką. Lietuvoje veikia ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa (toliau – Programa), pagal kurią kartą per dvejus metus PSA testas nemokamai atliekamas vyresniems kaip 50-ties metų vyrams ir 40-čiams, kurių namiškiai sirgo šia liga. Ypač programa aktuali jauniems vyrams, kurių pirmos eilės giminės sirgo ar serga prostatos vėžiu.
Programa neabejotinai naudinga, ir tai įrodo pastarųjų metų tendencijos – vis daugiau aptinkama ankstyvų stadijų (I, II ir net III, kurią taip pat galima sėkmingai radikaliai gydyti) atvejų. Programos dėka galime džiaugtis pagerėjusiais gydymo rezultatais. Kita vertus, matome, kad didesnė dalis jos dalyvių yra vyresnio amžiaus (60–70-mečiai), o gydytojai norėtų, kad kartu ateitų ir kuo daugiau jaunesnio amžiaus vyrų – 50-ties ir jaunesnių. Būtent šiame amžiuje aptiktas prostatos vėžys būna ankstyvų stadijų, todėl sėkmingai gydomas. Kitas dalykas, kurį reikėtų keisti, – mažas kaimo ir miestelio gyventojų dalyvavimo Programoje aktyvumas. Tad kviesčiau rajonuose dirbančius šeimos gydytojus aktyviau siūlyti vyrams atlikti PSA testą.
Gydymas – aktyvi stebėsena
Urologų nuomone, kone puse visų naujai nustatomų I ar II stadijos prostatos vėžio atvejų (kliniškai mažai reikšmingų) galėtų būti tik aktyviai stebimi 5 ar 10 metų, neskiriant jokio gydymo. Tokių pacientų galėtų būti kas antras. Aktyvi stebėsena reiškia, kad ligonis turėtų dažniau (kas 3 mėn. ar 6 mėn.) atlikti PSA tyrimą ir kas 1,5–2 m. kontrolinę kartotinę prostatos biopsiją. Taip apie 60–70 proc. visų stebimų ligonių pavyktų išvengti radikalaus gydymo. Kitaip sakant, tie žmonės laimingai gyventų ir mirtų visai ne nuo prostatos vėžio, o, pvz., nuo širdies ir kraujagyslių ligų, t.y. infarkto, insulto, kt.
Tiesa, ligoniai ne visada iš karto sutinka su tuo, kad liga bus ne gydoma, o tik aktyviai stebima. Juk jie žino, kad sėkmingiausiai gydomas ankstyvų stadijų vėžys, o jiems siūlo ne gydyti, o laukti kol liga progresuos. Todėl tenka aiškinti, kas yra stebėsena (kad tai yra pakankamai saugi gydymo forma), kodėl ji geresnė negu radikali operacija. Pacientai turėtų žinoti, kad pradinių stadijų vėžys nebūtinai progresuos, kad yra didelė tikimybė, jog jie galės sėkmingai ir aktyviai gyventi sirgdami šia liga. Tai įrodo ir statistikos skaičiai: Lietuvoje kiekvienais metais nustatoma apie 3000 naujų prostatos vėžio atvejų, o mirties atvejų – 400–500. Džiaugiamės, kad turime pacientų, kuriuos stebime 3–5 metus ir jokio ligos progresavimo nefiksuojame.
Kliniškai reikšmingo vėžio atvejais rekomenduojama atlikti prostatos šalinimo operaciją arba skirti spindulinį gydymą. Vėlesnių stadijų prostatos vėžys gali būti gydomas hormonų terapija, dar vėliau – chemoterapija. Hormonų terapija – medikamentinio gydymo pagrindas. Ji gali būti skiriama po radioterapijos ar operacijos, kai yra vėžio atsinaujinimo ar plitimo požymių.
Urologijos savaitės akcentas – onkologinės ligos
Rugsėjo 22–28 d. Europos urologų draugija skelbia tradicinę Urologijos savaitę. Šiemet akcentuojamos onkologinės ligos ir trys svarbiausios jų lokalizacijos – tai prostata, inkstai ir šlapimo pūslė. Daugiausia dėmesio numatoma skirti prostatos vėžiui, nes tai yra onkologinė liga numeris vienas pagal dažnį tarp vyrų. Šios savaitės metu stengsimės padidinti visuomenės susidomėjimą savo sveikatą, paskatinti vyrus laiku pasitikrinti, dalyvauti Programoje, nebijoti gydymo. Gydymo galimybių daugėja, ir tai geroji žinia mūsų pacientams. Svarbu pasistengti dėl savo sveikatos patiems – ateiti iki urologo kabineto.
Profesorius daktaras Mindaugas Jievaltas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas, Lietuvos urologų draugijos pirmininkas
Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva
353.301,011/09/14/LT
