Ką gali padaryti nerašyta visuomenės nuomonė būti lieknam?
Sveikatos žurnalistų asociacijos organizuotame seminare „Nesibaigiančios diskusijos apie maistą. Kas gi teisus?“ pranešimą skaitė gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė. Jūsų dėmesiui medikės mintys apie valgymo sutrikimus, apie šiuolaikinės visuomenės santykį su maistu ir dietas.
Minesotos eksperimentas
Kai kalbame apie valgymo sutrikimus visada pradedame kalbą nuo Minesotos (1944-1945 m.) badavimo eksperimento, kuris trūko 18 mėnesių. Tai klasikinis eksperimentas, jo tikslas buvo atrasti efektyviausią būdą „atmaitinti“ po karo išsekusius žmones, t.y., grįžusius iš koncentracijos stovyklų ar išsekusius dėl maisto trūkumo. Buvo surinkti 36 savanoriai. Visiškai sveiki, jauni vyrai, kurie neturėjo nei jokių fizinių trūkumų, nei jokių psichologinių problemų.
Eksperimentas buvo suskirstytas į tris periodus:
I periodas: Tęsėsi 3 mėn., šiuo laikotarpiu buvo stebima kaip maitinasi savanoriai, koks yra jų paros kalorijų poreikis. Vidutiniškai jie suvartodavo 3600 kcal.
II periodas: Pusė metų trukęs pusinis badavimo periodas. Pusinis todėl, kad jie nevisiškai badavo, bet gaudavo pusė reikalingo savo organizmui kalorijų kiekio, t.y., 1800 kcal. Eksperimento tikslas buvo, kad per pusę metų jie netektų maždaug 25 proc. savo kūno masės.
III periodas: Reabilitacijos periodas, kuris tęsėsi 6 mėn.
Žmonės, kurie atrodė visiškai sveiki, po viso bandymo buvo labai išsekę. Jauni vyrai norėjo tiktai gulėti prieš saulę, kad būtų šilčiau, jie neturėjo visiškai energijos. Buvo sunykusi ne tik riebalų, bet ir raumenų audinio masė.
Be abejonės, pasikeitė jų fiziologija. Organizmas pradėjo taupyti energiją ir sulėtino medžiagų apykaitą iki 40 proc. Sumažėjo kūno temperatūra, dėl to jiems buvo šalta. Sulėtėjo širdies veikla, kvėpavimo dažnis, kai kuriems atsirado patynimai. Jie jautė silpnumą ir alkį.
Pakito ir jų psichologija. Pablogėjo nuotaika, atsirado dirglumas, staigi nuotaikų kaita be jokios priežasties. Atsirado labai stiprūs, bepriežastiniai pykčio priepuoliai. Sumažėjo seksualinis potraukis. Nors savanoriai galėjo susitikinėti su antrosiomis pusėmis, jie tuos susitikimus labai greitai nutraukdavo. Jie norėjo kalbėti vien tik apie maistą, tai jiems buvo aktualiausia tema tuo metu. Tuo tarpu antrosios pusės, kurios gyveno savo įprastomis sąlygomis, apie maistą kalbėti tiek daug nenorėjo.
Eksperimento dalyviams atsirado netgi savižalojantis elgesys. Tie savanoriai, kurie prieš eksperimentą neturėjo jokių psichologinių problemų, dabar pradėjo žaloti save. Tai labai gerai parodo, kaip maisto ribojimas pakeičia žmogaus psichologiją. Persivalgymai, sotumo jausmo nebuvimas, t.y., reabilitacijos periodu, kada vyrai gavo maisto, prasidėjo persivalgymo periodai. Jie tęsėsi labai ilgai, t.y.. visą reabilitacijos periodą (6 mėn.). Atsirado socialinis atsiribojimas. Šie žmonės nenorėjo bendrauti, nes jų interesai jau nebesutapo su kitų žmonių. Juos kamavo kaltės jausmas po valgio.
Kai kurie savanoriai pradėjo maisto ieškoti šiukšlynuose ir pavalgę to maisto jie jausdavosi kalti, bet ne dėl to, kad jie imdavo iš šiukšlynų, o dėl to, kad nusižengė sutarties sąlygoms. Kai kurie sau sukeldavo vėmimą, kad atsikratytų to neleistino maisto. Kai kurie stengdavosi daug sportuoti.
Ir vienas labai ryškus dalykas, kuris atsirado, tai savotiškas apsėdimas maistu. Tie savanoriai, kurie prieš tai nesidomėjo maistu, dabar pradėjo kolekcionuoti receptus iš laikraščių, jie pradėjo pirkti kulinarines knygas, pradėjo kolekcionuoti stalo įrankius, norėjo nuolat kalbėti apie maistą. Kad nejaustų alkio labai daug vartojo kavos, arbatos, kramtomosios gumos.
Šis eksperimentas, nors ir buvo daromas visai kitu tikslu, dabar yra naudojamas paaiškinti, kaip žmonės jaučiasi, kai pradeda riboti maistą. Atsiranda ne tik fiziologiniai, bet ir psichologiniai pokyčiai. Mūsų kūnams visiškai nesvarbu, ar nevalgome dėl to, kad mūsų aplinkoje nėra maisto ar dėl to, kad dirbame ir esame labai užsiėmę, ar mes nevalgome dėl to, kad mes savanoriškai pasirinkome mažiau valgyti, nes sulieknėjame. Kūnas ir psichika į tai reaguoja vienodai.
Pagrindiniai valgymo sutrikimai
Nervinė anoreksija
Šia liga sergantys žmonės gali atrodyti daug senesni nei yra iš tikrųjų. Valgymo sutrikimai yra labai sunkios ligos, jomis serga jauni žmonės. Gydymas yra ilgas ir sunkus tiek pačiam ligoniui, tiek medicinos personalui.
Valgymo sutrikimais serga ir vyrai. Nereikia manyti, jog tai yra tik moterų liga. Vyrų tikslas yra toks pats – būti kuo liesesniu. Šiuo atveju nekalbama apie grožį, mintis yra tik viena – kaip būti kuo liesesniu, niekada nėra ribos, o tik nepakankamas liesumas.
Nervine anoreksija serga maždaug 1 proc. žmonių. Sunku pasakyti, ar tai dažna liga ar ne, bet valgymo sutrikimų daugėja: tiek nervinės anoreksijos, tiek bulimijos, tiek persivalgymo sutrikimų. Priežastis labai paprasta, nes vis labiau tampa svarbus įvaizdis. Labai dažnai vertinama išvaizda, o kai vertinama vien tik išvaizda, dažnai perlenkiama lazda.
Daugiausiai serga moterys (95 proc.), vyrai – vos 5 proc. Jei skaičiuotume atvejus iki paauglystės: mergaitės 85 proc., berniukai – 15 proc.
Dažniausiai liga prasideda laikotarpyje, kai pereinama iš vaikystės į paauglystę. Tuo metu labai keičiasi kūnas. Kūno masė keičiasi (padidėja) 40 proc. Todėl kai kuriems labai sunku priimti tokį besikeičiantį kūną. Jei ši liga atsiranda būtent šiuo periodu, ji turi geresnę prognozę, lengviau pagydyti, gydymas užtrunka trumpiau.
Tačiau liga gali išsivystyti ir bet kuriuo kitu pereinamuoju brendimo periodu, pavyzdžiui, kai paaugliai baigę mokyklą pradeda studijas. Tai labai dažna valgymo sutrikimų pradžia. Atsiskyrimas nuo tėvų, savarankiškas gyvenimas. Taip pat vaikų auginimo etape gali atsirasti valgymo sutrikimai jauniems tėvams. Vaikų atsiskyrimas nuo šeimos vėl gi gali iššaukti valgymo sutrikimus vyresnio amžiaus žmonėms.
Kas būdinga nervinei anoreksijai:
- Mažas kūno svoris. Kai KMI >17.
- Svoris numestas dėl sąmoningo svorio mažinimo.
- Būdingas kūno vaizdo sutrikimas. Kai ligonis save mato ypatingai negražų ir storą, tuo tarpu kitus žmones įvertina objektyviai.
- Bendras endokrininis sutrikimas.
- Sustojęs lytinis brendimas, jei liga prasideda prieš lytinio brendimo pradžią.
Ši liga nėra beviltiška. 50 proc. moterų, merginų, jaunuolių ir vyrų pasveiksta. 25 proc. turi dalinį išgyjimą. 25 proc. yra nepagydomi atvejai, tai lėtinės anoreksijos atvejai, kai pacientai išmoksta gyventi su mažu kūno svoriu ir nenumirti. Iki 50 proc. atvejų gali pereiti į bulimiją, bet tai nėra blogiausias atvejis, nes ji lengviau gydoma ir yra didesnis pasveikimo procentas. Mirtingumas yra didelis – 10 proc. ir netgi 20 proc., jei liga tęsiasi daugiau nei 10 metų. Pagrindinės mirties priežastys – sunkus išsekimas, elektrolitų disbalansas arba savižudybė. Pastarosios būna labai žiaurios, kuriomis norima visiškai sunaikinti savo kūną.
Nervinė bulimija
Yra dažnesnis sutrikimas už nervinę anoreksiją. Nervine bulimija serga 3 – 10 proc. Tipiška ligos pradžia – paauglystė, bet ligos amžius yra kiek vėlesnis nei nervinės anoreksijos: 14-17 metų. Mirtingumas yra žymiai mažesnis – iki 3 proc. Mirties priežastys būna kelios: dėl vėmimo sutrinka elektrolitų disbalansas – sustoja širdis; didelio persivalgymo metu arba vėmimo metu plyšta skrandis ir mirtinai nukraujuojama. Lietuvoje kasmet miršta maždaug po vieną sergančiąją valgymo sutrikimais.
Šiai ligai būdingi persivalgymai, kai per trumpą laiką suvalgomas labai didelis maisto kiekis. Neretai labai sunku suvokti suvalgyto maisto kiekį (pavyzdžiui, keletas tortų). Toks valgymas yra nekontroliuojamas, patys sergantieji neprisimena, ką ir kiek jie suvalgė. Kadangi tokie žmonės yra labai griežtai nustatę, kiek per dieną kilokalorijų gali suvalgyti arba kiek jie turi sverti, o persivalgymas greičiausiai gali viską sugadinti, todėl bandoma to maisto atsikratyti. Dažniausiai yra sukeliamas vėmimas (95 proc.), taip pat yra vartojami laisvinamieji. Gali būti badaujama kelias paras. Tai vėl užveda naują persivalgymų ratą.
Persivalgymo sutrikimas
Šio sutrikimo paplitimas nėra žinomas, tai daug rečiau diagnozuojama liga ir daug rečiau žmonės kreipiasi į sveikatos specialistus. Diagnozuojama tada, kai persivalgymai kartojasi maždaug du kartus per savaitę ir dažniau. Persivalgymai būna reguliarūs, gali siekti ir 10-15 kartų per dieną. Maisto yra suvalgoma dideliais kiekiais, tik priešingai nuo bulimijos, maisto nebandoma atsikratyti. Tokie žmonės dažniausiai būna nutukę ir jie labai dažnai laikosi dietų bei į sveikatos specialistus kreipiasi dažniausiai dėl nutukimo.
Tarpinis valgymo sutrikimas
Valgymo sutrikimai yra psichikos ligos, jos turi savo kriterijus. Sutrikęs valgymas nėra liga, bet tokios būsenos negalima pavadinti ir normalia.
Normalus valgymas yra toks instinktas, kuris aprūpina organizmą reikiamu energijos kiekiu. Valgyti pradedama tada, kai ateina alkio jausmas. Alkis yra signalas, kad organizmui trūksta energijos ir reikia ją papildyti.
Sutrikęs valgymas neatsižvelgia nei į alkio ar sotumo pojūčius, nei į pagrindinę maitinimosi funkciją – pamaitinti kūną, aprūpinti jį energija, pasirūpinti sveikata ir gera savijauta. Valgoma daug ir nereguliariai, kūno energija naudojama nenormaliam fiziniam aktyvumui, persisportavimui, kai nejaučiama nei nuovargio, nei savo kūno galimybių.
Persivalgymo ciklas skatina valgyti. Gali būti išoriniai dirgikliai, dėl kurių norisi valgyti. Jei yra emocinis valgymas, tai valgoma tai, kas skanu ir kas ramina, o jei valgoma veikiant išoriniams dirgikliams, tai valgoma, kas yra „po ranka“, nekreipiant dėmesio, ar tas maistas skanus ar neskanus. Dažniausiai valgoma tol, kol baigiasi maistas, arba tol, kol pasidaro nemalonu, t.y., persivalgoma. Nesunaudotas energijos perteklius kaupiasi riebaluose.
Valgymo sutrikimus labai sunku nustatyti, bet maždaug 55 proc. žmonių JAV laikosi dietos. O 80-90 proc. žmonių nors kartą gyvenime laikėsi dietos.
Dietos
Dietų laikymosi būdų būna įvairių, pavyzdžiui, kalorijų skaičiavimas; maisto porcijų ribojimas; maisto svėrimas; valgyti tik tiek, kiek telpa į saują; negalima valgyti saldumynų; nevalgyti po 18 val.; vanduo alkio malšinimui; „geras/blogas”, „sveikas/nesveikas” maistas; organizmo valymas ir t.t.
Statistikos duomenimis 95 proc. žmonių po dietos svoris atsistato. 70 – 80 proc. – tampa didesniu nei buvo iki jos. Besilaikantys dietų 8 kartus labiau rizikuoja susirgti valgymo sutrikimais. Dietų laikymasis skatina nutukimą.
Galime labai dažnai išgirsti tokį posakį: „Turėkime valią ir viskas bus gerai“. Labai dažnai sakau – pamirškite valią, nes valios pastangomis mes negalime sureguliuoti įvairių hormonų. Vienintelis dalykas, kaip mes galime reguliuoti apetitą, tai reguliariai valgydami. Po dietos sutrinka apetitą reguliuojančių hormonų veikla. Padidėja alkio hormono kiekis, t.y., alkis sustiprėja, sumažėja sotumo hormonų, vadinasi, sotumas susilpnėja. Pakyla dar šešių, reguliuojančių sotumo ir alkio jausmus hormonų lygiai. Pavojingiausia yra tai, kad net gi praėjus metams po dietos, tie hormonų pakitimai vis dar randami organizme.
Kodėl žmonės laikosi dietos? Dažniausia priežastis – nepasitenkinimas savo kūnu. Jis sukeltas nustatytos visuomenės normos, jog gražus kūnas yra liesas. Jei žmogaus savivertė yra silpnesnė, jis linkęs klausyti kitų nuomonės. Gali būti aplinkos spaudimas, kuomet turintis antsvorio žmogus yra nuolatos aplinkinių komentuojamas. Sunkios situacijos gyvenime taip pat gali išprovokuoti nesąmoningą norą ir pastangas mesti svorį.
Todėl reikia žinoti, jog besilaikantys dietos labai dažnai patenka į uždarą ratą, kuriame yra daug fiziologinių ir psichologinių niuansų. Patekti į šį ratą lengva, tačiau labai sunku iš jo išeiti.
Parengė: Daiva Ausėnaitė, Sveikatos žurnalistų asociacija
