Kad nesusirgtume depresija, išmokime streso valdymo metodų
Nuolatiniame bėgime esantis žmogus teisinasi, kad neturi laiko sau. Susidaro įspūdis, kad, jei šiuolaikinis žmogus daugiau laiko skirs poilsiui, sveikatai, jis nieko nespės – nei darbe, nei namie. Tačiau toks įsitikinimas ir klaidingas, ir pavojingas. Klaidingas – nes gerai žinoma, kad pailsėjęs, gerai besijaučiantis žmogus visus darbus atliks ir greičiau, ir geriau. Pavojingas – nes nuolatinis nuovargis, nervinis išsekimas – pirmas žingsnis depresijos link.
Stresas – neišvengiamas, ką daryti?
Paprastai žmonės „stresu“ vadina visus nemalonius veiksnius, kurie išderina tiek jo dvasinę, tiek ir fizinę savijautą. Tiek požiūris į stresą, tiek jo poveikis kiekvienam žmogui yra labai skirtingas. Kas vienam žmogui yra norma, kitam gali kelti stresą. Pavyzdžiui, automobilių spūstys, blogas oras.
Yra sukurta Holmes‘o ir Rahe‘s streso skalė. Ji apibrėžia streso šaltinį ir įvertina streso stiprumą balais. Pagal ją, ne tik neigiami, bet ir teigiami gyvenimo momentai gali kelti stresą. Suprantama, kad didžiausią stresą patiriame dėl artimo žmogaus netekties. Toks stresas vertinamas 100 balų. 73 balų stiprumo stresą išgyvename skyrybų metu. Trauma ar liga sukelia 53 balų stresą, o vedybos – 50 balų. Atleidimas iš darbo – 47 balų, sutuoktinių susitaikymas ir išėjimas į pensiją – 45 balų stresą. Vaiko gimimas ir bet kokie pokyčiai darbe vertinami 39 streso balais. Gyvenamosios vietos pakeitimas – 20 balų, mitybos įpročių pasikeitimas – 15 balų, atostogos – 13 balų, kalėdiniai rūpesčiai – 12 balų stresas. Nesutarimai su uošviais – 29 balų, studijų pradžia ar pabaiga – 26 balų, o nepaprasta sėkmė – 28 balų stresas. Taigi be streso gyventi neįmanoma, svarbu, išmokti jį valdyti.
Stresas veikia visą organizmą
Stresinių gyvenimo situacijų poveikis mūsų sveikatai yra ryškus, sukeliantys daug pakitimų. Nesvarbu kokia emocija – teigiama ar neigiama – sukėlė stresą, cheminiai pokyčiai vyksta visame organizme. Stresas sudirgina antinksčių liaukas, kurių hormonai skatina daugelio organų veiklą ir įvairių cheminių medžiagų patekimą į kraują. Šios medžiagos veikia hipofizę. Ši liauka padidina hormonų ir kitų cheminių medžiagų išsiskyrimą iš antinksčių. Galiausiai suaktyvinami visi organai ir psichika. Stresas turi ir teigiamą pusę. Jis suteikia gyvenimui spalvų, padeda keistis ir mokytis, suteikia išminties, suartina žmones. Tačiau reikia nepamiršti, kad itin pavojingas, kad ir nedidelis, bet ilgai trunkantis nuolatinis stresas. Todėl svarbu, pasirinkti tinkamą požiūrį į stresą, nelikti neigiamų minčių apsuptyje. Kaip tai padaryti? Kas padės? Juk pats žmogus, kuris yra išsekęs, nualintas, sudirgęs, dažnai nesugeba atsiriboti nuo blogų jausmų, atsikratyti nerimo, įkyrių minčių. Tam sukurtos įvairios streso valdymo metodikos. Jeigu nesiseka jų įsisavinti pačiam, rekomenduojama kreiptis į specialistus.
Visas streso valdymo metodikas galima suskirstyti į dvi grupes. Pirma, tai technikos, kurios leidžia adekvačiau vertinti situacijas, rasti efektyvesnių jų sprendimo būdų. Pavyzdžiui, žmogus, sužinojęs, kad yra atleidžiamas iš darbo, neretai pradeda galvoti, kad visas jo gyvenimas žlunga ir kad naujo darbo jis niekada nesusiras. Tačiau išmokęs tam tikrų technikų, jis įgauna gebėjimą pažvelgti į savo situaciją „iš šono“, pamatyti, kad ji nėra tokia grėsminga, imtis realių veiksmų, o tai smarkiai mažina patiriamą stresą. Antra streso valdymo metodų grupė – įvairios atsipalaidavimo, relaksacijos technikos (pvz., meditacija).
Dėmesingas įsisąmoninimas – prieš stresą ir depresiją
Šiandien sparčiai populiarėja dėmesingo įsisąmoninimo (angl., mindfulness) metodas. Šis metodas sukurtas 1979 m. amerikiečio Jon Kabat-Zinn, kuris daug metų tyrinėjo budistines praktikas. Galiausiai jis, sujungęs budistų praktikas su vakarų medicina, sukūrė metodą, kurį pritaikė stresui, nerimui, depresijoms, priklausomybėms, kitiems somatinėms simptomams įveikti. Šiandien dėmesingo įsisąmoninimo metodas taikomas daugelyje pasaulio šalių medicinos centrų. Be to, šį metodą noriai naudoja ir įvairios įmonės, siekdamos, kad jų darbuotojai nebijotų problemų, mokėtų jas spręsti, ugdytų atsparumą stresui, toleranciją.
Dėmesingas įsisąmoninimas – tai dėmesio koncentravimo praktikos. Jų esmė – išmokti gyventi dėmesingiau, t.y. įsisąmoninant, suvokiant ir priimant realybę čia ir dabar. Šis metodas ugdo įgūdį neskubėti priimant sprendimus, jis moko pajusti, išgyventi patirtį. Šios meditacijos metu dėmesys sąmoningai nukreipiamas į kokį nors objektą, mokoma susitelkti, būti dabarties akimirkoje, jos nevertinant, o priimant tokia kokia yra. Išmokę susitelkti į tai, ką veikiame šią akimirką, valgydami pajusime sotumo jausmą ir nepersivalgysime, atostogaudami išmoksime nemąstyti apie darbą ir pailsėsime. Ši praktika gerina dėmesio koncentraciją, atmintį, emocijų reguliaciją. Jos nauda įrodyta mokslo.
