Aktualijos, Mūsų sveikata, Šeimos sveikata

Kaip atpažinti depresija sergantį žmogų savo aplinkoje?

Depresija – vienas labiausiai paplitusių negalavimų. Žinodami pagrindinius ligos požymius, galėsime atpažinti depresijos varginamą žmogų. O tai reiškia, kad galėsime paskatinti jį laiku kreiptis pagalbos.

Draugas prarado gyvenimo džiaugsmą?

Jei anksčiau linksmas ir optimistiškai nusiteikęs draugas tapo liūdnas ir niekuo nesidžiaugiantis, jei jis atsisako įvairių pramogų, jei jam sunkiai sekasi net lengviausios užduotys, reikėtų pagalvoti apie depresiją. Depresijos požymiai rutuliuojasi pamažu – mėnesius, metus. Šia liga retai susergama ūmiai. Vien psichologinis stresas retai sukelia depresiją – dažniausiai kartu žmogaus artimoje aplinkoje būna sirgusių šia liga, t.y. yra paveldimumo momentas, taip pat įtakos turi ir tam tikri organizmo ypatumai, ir kitos priežastys. Taigi depresijos išsivystymą lemia daug veiksnių.

Gydytoja psichiatrė Rasa Grigienė pažymi, kad niūri nuotaika, savęs menkinimas, beprasmiškumas ir kiti slogūs jausmai, kuriuos sukelia depresija, gali žmogaus gyvenimą paversti tikru košmaru. Kiekvienas iš šių simptomų – tai organizmo signalas, kad būtina neatidėliotina pagalba. Taip pat sergant depresija sulėtėja mąstymas ir judesiai. Neretai kartu gali sutrikti ir vidaus organų veikla.

Kokie požymiai išduoda, kad žmogus serga depresija?

  • Apatija, gyvenimo matymas tik pilkomis spalvomis

Anot gydytojos R. Grigienės, gyvenimo džiaugsmo praradimas, abejingumas, kai nuolat vyrauja bloga nuotaika, kai pasaulį žmogus mato tik pilkomis spalvomis ir nesitiki jokių prošvaisčių ateityje, gali būti pirmieji depresijos požymiai. Šią būklę žmonės neretai apibūdina kaip tuštumos jausmą, kai dingsta visos teigiamos emocijos, jėgos. Jeigu pastebite, kad artimas žmogus prarado gyvenimo skonį, nustojo džiaugtis gyvenimu, vertėtų pagalvoti apie tai, kad reikalinga gydytojo specialisto pagalba. Depresijai būdinga, kad anksčiau mėgstama veikla, pvz., pomėgiai, lytiniai santykiai, bendravimas su draugais ir t.t., nustoja teikti malonumą.

  • Pasmerktumas ir beviltiškumas

Anot gydytojos psichiatrės Dalios Mičiūnienės, dar vienas sergančiojo depresija požymis – nuolatinis kaltės jausmas, graužatis. Žmogus negali atsikratyti jausmo, kad viskas jo gyvenime klostuosi ne taip. Ir, be abejo, viskuo kaltina tik save. Jeigu nuolat girdite artimąjį sakant, kad jis „neturi pasirinkimo“, kad „niekas neišeis“, kad „tai beviltiška“ – galima pagalvoti, kad jam vystosi depresija. Tokios būklės pasekmė gali būti netgi mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą. Todėl tokias kalbas nederėtų praleisti be dėmesio.

  • Nuolat verkšlena

Be abejo, yra žmonių, kurie iš prigimties bet kokiomis aplinkybėmis linkę apsiverkti. Tačiau gydytoja D. Mičiūnienė pažymi, kad tokie žmonės ašaroja ir džiaugdamiesi, ir liūdėdami. Sergantis depresija žmogus verkšlena ir be priežasties. Tiesa, yra nuomonių, kad sergant depresija daug geriau yra išsiverkti negu užgniaužti jausmus viduje. Verkdami žmonės atsikrato neigiamų emocijų, ir jiems depresija gali praeiti anksčiau.

  • Dirglumas ir miego sutrikimai

Gydytoja R.Grigienė įspėja, kad depresija nebūtinai pasireiškia vien liūdna nuotaika, apatija ir valios stoka. Neretai sergantieji būna labai neramūs ir irzlūs. Taip pat jie gali būti ir hiperaktyvūs. Nemiga, sunkumai užmiegant, ankstyvi prabudimai ryte arba, priešingai, nuolatinis mieguistumas – irgi yra požymiai, dėl kurių artimieji turėtų sunerimti.

  • Valgymo sutrikimai

Sumažėjęs apetitas arba visiškas nenoras nieko valgyti – tai būdingi depresijos požymiai. Gydytoja D. Mičiūnienė pažymi, kad depresija sergantis žmogus neretai pamiršta pavalgyti, todėl gali išsekti organizmas. Kitas kraštutinumas – per didelis apetitas, kai valgomi dideli maisto kiekiai, kai tarsi išnyksta sotumo jausmas.

  • Sunku susikaupti, sutelkti dėmesį

Sergant depresija sunkiau susikaupti, susikoncentruoti, sulėtėja mąstymas, sutrinka atmintis, dėl to neretai tampa sudėtingiau atlikti įprastas darbo užduotis. Toks žmogus ilgiau mąsto, daugiau laiko praleidžia atlikdamas net nesudėtingus darbus. Visa tai sutrikdo jo įprastinę veiklą, dėl to gali kilti problemų darbe. Jeigu pastebėjote, kad kolega sugaišta kelias valandas prie darbo, kurį anksčiau atlikdavo per pusvalandį, tai irgi gali byloti apie depresiją.

  • Kūno skausmai

Sergant depresija kartu su emocijų ir psichikos sutrikimais gali varginti ir somatiniai, t.y. kūno, skausmai. Pavyzdžiui, toks žmogus gali jausti skausmą širdies plote, jį gali kamuoti pilvo spazmai, nepaaiškinamas pykinimas, skaudėti galvą ir kt. Jeigu pastebite, kad artimas žmogus nuolat skundžiasi kūno negalavimais, o gydytojai jokių patologijų nenustato, būtina pagalvoti apie psichiatro konsultaciją, nes tai gali būti užslėptos depresijos požymis.

  • Trunka ilgiau nei dvi savaites

Svarbu žinoti, kad depresiją galima įtarti, kai visi minėti simptomai trunka ilgiau nei 2 savaites.

Kaip gali padėti draugai?

Bendravimas su depresija sergančiu žmogumi gali sekinti, išsunkti jėgas, o visos pastangos praskaidrinti nuotaiką dažnai nueiti perniek. Gydytojos pažymi, kad daugiausia, ką gali padaryti draugai, – įtikinti sergantįjį, kad depresija – laikina, pagydoma ir kad reikia kreiptis pagalbos. Svarbu parodyti, kad suprantate, kaip jam sunku. Taigi depresiją būtina gydyti, kaip ir bet kokią kitą ligą. Kuo anksčiau pradėsite, tuo greičiau pavyks susidoroti su šia liga.