Kaip iš kraujo tyrimų „perskaityti“ apie mažakraujystės grėsmę?
Labiausiai visiems žinomas kraujo tyrimo rodmuo – hemoglobinas (HGB), kuris kartu su eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių, RBC) kiekiu gali signalizuoti apie mažakraujystę. Kita vertus, vien nepakankamas hemoglobino kiekis dar nereiškia, kad žmogus serga mažakraujyste. Tam būtina įvertinti kitą, galbūt mažiau žinomą, tačiau ne mažiau svarbų kraujo rodiklį – feritiną, kuris ir parodo realias organizmo geležies atsargas.
Kokios yra hemoglobino ir feritino normos? Koks jų nuokrypis, pažvelgus į kraujo tyrimų atsakymus, gali tapti mažakraujystės pranašu?
Tikrieji anemijos požymiai
Anemiją arba mažakraujystę gali sukelti įvairios priežastys, viena dažniausių – geležies stoka. Ši liga savo pradžioje gali nepasireikšti jokiais simptomais, todėl net apie pusę sergančiųjų gali net nežinoti, kad jų organizmui trūksta geležies. Pirmą kartą geležies stokos anemija aprašyta 1554 m. Vokiečių gydytojas Lange taip apibūdino anemija sergančią mergaitę: „silpna, liūdnai blyški, širdis dreba, ji dūsta šokdama ir lipdama laiptais“.
Kadangi, esant geležies trūkumui, sumažėja deguonies pernešimas krauju, tai gresia deguonies badu, kuris savo ruožtu gali pasireikšti įvairiais simptomais: nuolatiniu nuovargiu ir silpnumu, odos blyškumu ir sausumu, plauku slinkimu, lūžinėjančiais nagais, skonio pasikeitimu. Apie geležies trukumą gali įspėti ir galvos skausmai, svaigimas, širdies permušimai, dusulys net menko fizinio krūvio metu. Tačiau dauguma šių simptomų pasireiškia, kai anemija yra vidutinės arba sunkios formos.
Hemoglobino norma
Suaugusiųjų žmonių hemoglobino norma yra: vyrams – 140-180 g/l, moterims 120-160 g/l. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuostatas, mažakraujystė vyrams ir moterims po menopauzės nustatoma, kai hemoglobino kiekis kraujyje yra mažesnis kaip 130 g/l, vaisingo amžiaus moterims – kai mažesnis kaip 120 g/l, nėščiosioms pirmąjį ir trečiąjį trimestrą – mažesnis nei 110 g/l, o antrąjį trimestrą – mažesnis nei 105 g/l. Hemoglobino norma vaikams – 130 ±20 g/l.
Pagal PSO mažakraujystė skirstoma į:
- lengvą – hemoglobino kiekis 120-95 g/l;
- vidutinę – hemoglobino kiekis 94-80 g/l;
- sunkią – hemoglobino kiekis – 79-65 g/l‘
- gyvybei pavojingą – hemoglobino kiekis mažiau 65 g/l.
Kokios turėtų būti geležies (feritino) atsargos?
Maža hemoglobino koncentracija nėra specifinis žymuo, kuris vienareikšmiai įrodytų geležies stokos anemiją. Tam turėtų būti atliktas feritino kiekio tyrimas, kuris geriausiai parodo geležies atsargų sumažėjimą, o jo dydis nepriklauso nuo kasdieninių geležies vartojimo pokyčių. Feritinas – tai baltymas, aptinkamas visose organizmo audiniuose ir skysčiuose, vertingas dėl to, kad daug anksčiau negu hemoglobino pokyčiai gali įspėti apie mažakraujystę. Feritino tyrimas leidžia nustatyti ar geležies stokos anemija išsivystė dėl lėtinės ligos (rodmuo normoje), ar dėl geležies trūkumo (rodmuo sumažėja). Jei feritino kiekis normoje, tai leidžia atmesti geležies stokos anemiją.
Sveikas suaugęs žmogus turėtų turėti 10-30 proc. geležies atsargų. Kai geležies atsargų per daug, tyrimas rodo, kad feritino kiekis yra didesnis nei 1000 µg/l, kai per mažai – jis būna mažesnis negu 10-12 µg/l. Feritino norma vyrams yra 135 µg/l, moterims – 43 µg/l, 6-24 mėn. vaikams – 30 µg/l. PSO duomenimis, kai vaikams iki 5 m. feritino kiekis yra mažesnis negu 12 µg/l, nustatoma geležies stokos anemija. Tačiau reikia žinoti, kad feritinas didėja sergant infekcinėmis, onkologinėmis ar kitomis lėtinėmis ligomis.
Kokie žmonės turi didesnę riziką susirgti mažakraujyste?
Geležies trūkumas gresia neišnešiotiems naujagimiams, tai lemia ir itin spartus jų augimas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Todėl gydytojai jiems profilaktiškai skiria geležies preparatų. Taip pat šių preparatų rekomenduojama kūdikiams, kurių mamos nėštumo metu sirgo mažakraujyste.
Moterims rizika patirti mažakraujystę yra didesnė negu vyrams vien dėl to, kad mėnesinių metu jos netenka apie 20–30 mg geležies. Riziką didina ir nėštumas, kurio metu moterys turi patenkinti ir savo, ir vaisiaus geležies poreikius.
Geležies trūkumas gali vystytis daug ir intensyviai dirbantiems žmonėms, kurie myli savo darbą, neskaičiuoja darbo valandų, siekia karjeros. Nervinantis, nuolat esant „bėgimo būsenos“, su prakaitu iš organizmo pasišalina dalis naudingųjų medžiagų. Ne išimtis – geležis.
Intensyviai sportuojantiems dėl didelių fizinių krūvių didėja eritrocitų gamyba, be to, sportuojant daugiau prakaituojama, o su prakaitu, kaip minėjome, pasišalina ir geležis.
Be prakaito, geležies netenkama kartu su šlapimu ir išmatomis, ir tai sudaro apie 1–2 mg kasdien.
Geležies poreikis gali padidėti po operacijų, kai netenkama kraujo, sergant įvairiomis ligomis, pvz., esant kraujuojančiai opai ar kraujavimams iš virškinamojo trakto, kt. Kadangi geriau įsisavinama gyvulinės kilmės geležis, geležies stokos anemija gali varginti vegetarus, taip pat besilaikančius dietų. Geležies poreikis didėja paauglystėje, organizmui intensyviai bręstant.
Kodėl svarbu laiku gydyti mažakraujystę?
Jeigu geležies trūksta jau kūdikystėje, tai gali lemti tolesnį vaiko vystymąsi – pažintinių funkcijų, elgesio sutrikimus, nuolatinį nuovargį, prastesnį mokymąsi, kt. Suaugusiems trūkstant geležies padidėja infekcinių ligų rizika, nes susilpnėja imunitetas, karjeristams – blogėja darbingumas. Nėščiosioms dėl geležies stokos kūdikis gali gimti mažo svorio, taip pat didėja ir priešlaikinio gimdymo grėsmė.
Kas padeda ir kas trukdo organizmui pasisavinti geležį?
Geriausias būdas užtikrinti organizmo geležies poreikius – tinkama mityba. Tačiau daug dirbantis šiuolaikinis žmogus dažnai pietų pertrauką paaukoja darbui, t.y. maitinasi nereguliariai ir ne visada visaverčiu maistu. Kita vertus, per parą žmogus su maistu gauna apie 10-20 mg geležies, kuri yra netirpi ir sunkiai įsisavinama. Geležies trūkumui papildyti siūloma vartoti geriamųjų geležies preparatų. Rekomenduojamas profilaktinis šio metalo kiekis yra 15 mg moterims ir 10 mg vyrams.
Geriausiai rinktis preparatus, kuriuose yra ne tik geležies, bet ir vitaminų, kurie gerina šio metalo pasisavinimą. Tyrimai įrodė, kad tinkamam geležies pasisavinimui yra būtinas vitaminas C, o B grupės vitaminai yra svarbūs kraujodarai, kuri suaktyvėja, kai organizmas gauna daugiau geležies. Trukdo pasisavinti geležį tokie maisto produktai, kurių sudėtyje yra kalcio, magnio, cinko. Tai reiškia, kad geležies preparatų nereikėtų vartoti kartu su pieno produktais, kruopomis, kava, arbata.
Geležies kiekiui normalizuoti galima vartoti skysto ir skrandžio nedirginančio preparato, pvz., Ferromax tonic strong. Šio maisto papildo sudėtyje esanti geležis gaunama iš septynių augalinių komponentų ir geležies citrato. Preparatas sukurtas atsižvelgiant į anksčiau minėtas geležies įsisavinimo savybes. Ferromax tonic strong sudėtyje yra itin daug vitamino C turinčių juodųjų serbentų sulčių, kurios pagerina geležies įsisavinimą. Beje, ir patys juodieji serbentai turi savyje geležies.
Vien pagal simptomus žmogus neturėtų nusistatyti geležies stokos anemijos ir pradėti vartoti maisto papildų. Prieš nusprendęs tai daryti, jis turėtų pasitarti su gydytoju. Jeigu geležies poreikis yra, medikai turėtų informuoti, kad pagal PSO rekomendacijas, geležies preparatų reikia vartoti, kol hemoglobino koncentracija taps normali ir po to dar 3 mėn. – kad susidarytų geležies atsargos.
