Kaip sportas veikia psichiką ir darbingumą?
Centrinė nervų ir raumenų-kaulų sistemos yra glaudžiai susijusios. Daugelis nervų sistemos funkcijų priklauso nuo raumenų aktyvumo. Pavyzdžiui, vaikščiojant geriau galvoti ir įsiminti nei ramybėje. Fiziniai pratimai didina savivertę. Daugybė tyrimų įrodo, kad sportas, fizinis aktyvumas padeda pagerinti nuotaiką ir palengvinti depresijos simptomus.
Sportuojant kūnas gamina chemines medžiagas, vadinamuosius endorfinus. Jie išsiskiria smegenyse, iš ten pasklinda po visą kūną ir veikia įvairius receptorius. Endorfinai sumažina skausmo ribą, jie dar vadinami laimės hormonais, nes gerina nuotaiką ir nuomonę apie save.
Žodis endorfinas (endogeninis morfinas) kilęs iš endo „vidinis“ ir morphine „morfinas“. Morfinas – tai cheminė medžiaga, pasižyminti skausmą mažinančia ir euforiją keliančia savybėmis. Taigi endorfinai sukelia malonius pojūčius, veikia žmogaus emocijas, elgseną. Pvz., po tam tikros bėgimo distancijos, žmogus kartu su fiziniu nuovargiu jaučia ir pakilimą. Šis jausmas kartu gali būti lydimas ir apskritai teigiamo, optimistinio požiūrio į gyvenimą.
Sumažėja nerimas
Nerimas yra nemaloni, sunkiai toleruojama būklė. Nerimas pasireiškia neaiškaus pavojaus jausmu, vidine įtampa, padidėjusiu širdies susitraukimo dažniu, suaktyvėjusiais betiksliais judesiais. Kai šie simptomai vargina nuolat, kalbama apie lėtinį nerimą. Mokslo įrodyta, kad reguliari fizinė veikla teigiamai veikia visų amžiaus grupių žmonių psichiką, leidžia pasiekti psichologinę gerovę. Sportuojant mažėjęs nerimastingumas, išnyksta lėtinis nerimas.
Sporto mėgėjai gerai žino pasitenkinimo jausmą, kuris apima po treniruotės. Dauguma žmonių teigia, kad nuovargis po treniruotės yra malonus. Ir tai nėra apgaulė: nerimo lygis po treniruočių iš tiesų sumažėja ir išlieka žemesnis iki 6 val. Taip pat sumažėja ir nervų-raumenų įtampa.
Kokia fizinė veikla tinka sergant depresija?
Depresijos simptomus padeda sumažinti važiavimas dviračiu, šokiai, sodo darbai (ypač žolės pjovimas, šienavimas, lapų grėbimas, kt.), namų tvarkymo darbai (pvz., itin teigiamai veikia grindų plovimas, siurbimas), neilgu distancijų bėgimas, nesunki aerobika, tenisas, golfas, plaukimas, ėjimas, joga.
Sergantiesiems depresija svarbus aplinkinių palaikymas, todėl jie gali užsirašyti į grupinius užsiėmimus, pvz., kartu su draugu, artimu ar mylimu žmogumi.
Tyrimų rezultatai skelbia, kad bet koks fizinis krūvis, kuris lavina lankstumą, jėgą ar ištvermę, tinka norint vaduotis nuo depresijos arba ja nesusirgti. Krūvio intensyvumas nėra svarbus, svarbu – treniruotis reguliariai.
Ar būtina konsultuotis su gydytoju?
Paprastai daugeliui žmonių nėra būtinybės konsultuotis su gydytojų prieš pradedant sportuoti. Tačiau jeigu niekada nesportavote ar sergate lėtinėmis ligomis arba esate vyresnis negu 50-ies metų dėl fizinės veiklos su gydytoju pasitarti reikėtų.
šaltiniai: https://www.kompravda.eu; http://www.eurolab.ua; https://nz1.ru/interesting/;
