Kaip stiprinti psichikos sveikatą pandemijos metu?
Kiekvienais metais spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Ji skirta plačiai kalbėti apie psichikos ligas ir jų prevenciją, mažinti stigmą ir griauti mitus, siūlyti sprendimo būdus ir viešinti pagalbos galimybes. Psichikos sveikatos stiprinimas itin aktualus šiandien, kai pandemija jau turėjo neigiamos įtakos psichologinei būsenai. Su nerimu laukiama antros Covid 19 ligos bangos.
Kaip stiprinti psichikos sveikata pandemijos metu?
Psichikos sveikata – kas tai?
Psichikos sveikata – tai geros savijautos pojūtis, emocine ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, išgyventi skausmą ir liūdesį. Gera psichikos sveikata – tai ne vien ligų nebuvimas, ji rodo žmogaus gebėjimą užmegzti ir palaikyti santykius, įveikti sunkumus, išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam ir aplinkiniams, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Toks išsamus psichikos sveikatos apbrėžimas pateikiamas Lietuvos respublikos „Psichikos sveikatos strategijoje“ (2007 m.).
1992 m. Pasaulinė psichikos sveikatos federacija pasiūlė minėti Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. Šią dieną organizuojamuose renginiuose skatinama dalyvauti ne tik pacientus ir gydytojus, bet ir visą plačiąją visuomenę. Siekiama supažindinti žmones su psichikos ligų atsiradimo priežastimis, kad būtų galima iš anksto užkirsti joms kelią. Svarbu stiprinti psichinę sveikatą, ypač dabar, kad žmogus atlaikytų pandemijos iššūkius.
Covid 19 pandemija paveikė daugybę sričių – neigiamai atsiliepė sveikatai, žmonės neteko darbo, sumažėjo jų pajamos, buvo apribotas judėjimas, bendravimas. Visa tai galėjo turėti įtakos žmogaus psichologinei būsenai, psichikos sveikatai. Žmogaus fizinė sveikata ir lėtinių ligų nebuvimas lemia geresnę psichikos sveikatą. Atlikti tyrimai, kurių rezultatai parodė ryšį tarp fizinės ir psichinės sveikatos. Pavyzdžiui, streso poveikio tyrimas nustatė, kad daugumai sirgusių fizinėmis ligomis kildavo ir psichikos sveikatos problemų, dažniausiai depresija. Net 13 proc. žmonių, kurie buvo nedarbingi ilgiau nei dvylika savaičių, turėjo ne tik fizinės, bet ir psichikos sveiktos problemų.
Psichikos sutrikimai pasireiškia labai įvairiai
Riba tarp sveikos ir sutrikusios psichikos nėra labai aiški. Kaip laiku pastebėti, į kokius ligos požymius turėtų atkreipti dėmesį artimieji, pats žmogus?
Iš tiesų psichikos sutrikimų yra daug, o net ir patys dažniausi, tokie, kaip depresija, skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai. Depresija paveikia mąstymą, elgesį, jausmus, santykius su kitais žmonėmis. Jos priežastis gludi ir pačiame žmogaus organizme – atsiranda sudėtingi pakitimai kai kuriuose galvos smegenų struktūrose. Tačiau įtakos turi ir aplinkos veiksniai, ir žmogaus patiriami išgyvenimai. Kaip liga vystytis ir ar ji pasireikš, dažniausiai priklauso nuo kelių tarpusavyje susijusių veiksnių: įgimto polinkio ir įvairiausių stresorių.
Taigi depresija gali pasireikšti labai įvairiai. Dažniausi, įprasti simptomai yra liūdesys, nerimas, sulėtėję judesiai ir mąstymas, savęs nuvertinimas, malonumo jausmo praradimas, apetito nebuvimas, svorio mažėjimas/didėjimas, silpnumas, pablogėjusios pažintinės funkcijos, įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne. Neretai žmones vargina slogios mintys apie gyvybei pavojingas ligas, pvz., onkologines, infarktą, insultą. Šiandien taip pat gali varginti perdėta baimė susirgti Covid 19 liga. Mintys apie savižudybę yra sunkios depresijos požymis. Tačiau depresija gali pasireikšti ir skausmais, imituoti fizines ligas, padidinti norą valgyti saldumynų.
Patarimai: kaip stiprinti psichikos sveikatą?
Stresas, nerimas, liūdesys, piktys, įtampa, nežinomybė ir baimė pandemijos metu yra normali žmogaus reakcija. Tačiau visa tai gali neigiamai veikti psichikos sveikatą, paskatinti depresines nuotaikas. Todėl pravartų žinoti ir paistyti specialistų siūlomų rekomendacijų. Tai:
- Svarbu laikytis karantino taisyklių, tačiau taip pat svarbu ir neapleisti socialinių ryšių – šiuolaikinės komunikacijos priemonės leidžia tai daryti. Kalbėkite su žmonėmis, kuriais pasitikite, bendraukite su šeimos nariais, draugais. Bendraukite su tais, kuriems galbūt šiuo metu privalu laikytis griežtesnių apribojimų, palaikykite juos, tai darykite saugiai, pasitelkiant šiuolaikines ryšio priemones – internetą, telefoną.
- Judėjimo apribojimai neturėtų apriboti Jūsų fizinio aktyvumo: stenkitės mankštintis, išeikite pasivaikščioti ten, kur mažai žmonių ir yra saugu.
- Stenkitės sveikai maitintis, likę namuose venkite pagundos persivalgyti. Priešingai, galbūt šis laikotarpis paskatins maitintis sveikiau, daugiau maisto ruošti patiems. Taip pat svarbu žinoti, kad nerimo, streso, įtampos ar depresinių nuotaikų malšinimas alkoholiu nėra geras pasirinkimas.
- Jeigu nerimas tampa stiprus, kreipkitės į specialistus. Tai galima padaryti internetu. Specialistai konsultuoja naudodami Skype, Viber, Messenger, What‘s upp ir kitas programas. Taip pat pagalbos galima sulaukti paskambinus telefonu (telefonus galima rasti http://www.klausau.lt/telefonai).
- Domėkitės naujienomis, tačiau ribokite informacijos kiekį, ypač neigiamos. Rekomenduojama rinktis patikimus šaltinius, pvz., Sveikatos apsaugos ministerijos ar pasaulio sveikatos organizacijos pranešimus.
- Neatsisakykite mėgiamos veiklos, tai padės atsipalaiduoti, atsijunti nuo neigiamų minčių, įtampos. Skaitykite knygas, klausykitės muzikos, relaksacijos įrašų, žiūrėkite filmus, aptarkite juos su draugais.
- Planuokite dienos darbus. Tai padės grąžinti kontrolę, kurios praradimas skatina nerimą. Laikykitės dienos režimo, tai itin svarbu šeimoms, auginančioms vaikus.
- Jeigu turite psichikos sutrikimų, nenutraukite gydymo. Esant reikalui, suplanuokite vizitą pas gydytoją arba nuotolinę konsultaciją.
šaltiniai:
