Kam karantinas namie galėjo padidinti depresijos riziką?
Pasaulį užvaldžiusi koronaviruso pandemija sukėlė daugybę problemų. Tai ne vien iššūkiai sveikatos apsaugos sistemai dėl infekcijos gydymo ir stabdymo. Pandemija kardinaliai pakeitė visų gyvenimą: karantino metu darbas ir mokymas vyko iš namų, judėjimo laisvė ir artimas bendravimas buvo suvaržyti. Paaiškėjo, kad ne visi žmonės tokius draudimus pakėlė lengvai, daugeliui tai sukėlė psichologinių problemų, paskatino depresines nuotaikas. Kokiems žmonėms užsidarymas tarp keturių sienų gali padidinti depresijos riziką?
Depresijos priežastys – vidinių ir išorinių veiksnių kompleksas
Tikslios ir vienos depresijos priežasties nėra, visada kalbama apie biologinių, socialinių ir psichologinių veiksnių, darančių įtaką ligai vystytis, kompleksą. Kartu ligą lemiančius veiksnius galima suskirstyti į išorinius ir vidinius. Išorinės priežastys – tai tokie psichosocialiniai stresoriai, kaip netekimas darbo, artimo praradimas ar liga, kas pandemijos metu tapo aktualu daugeliui žmonių. Taip pat depresijai vystytis svarbūs yra ir tokie psichosocialiniai aplinkos veiksniai, kaip smurtas, bloga atmosfera darbe, bendravimo/šeimos santykių krizės. Šiems veiksniams, kaip ir gyvenimo sąlygų pasikeitimui, padidėjusiam streso lygiui, pajamų praradimui įtakos galėjo turėti ir Covid 19 liga, ir jai pažaboti skirtas karantinas.
Kita depresijos priežasčių grupė yra vidinės, nulemtos ligų, organizmo ypatumų ir genetinio polinkio. Yra nuomonių, kad žmonės gimsta turėdami polinkį susirgti depresija. Didesnė rizika taip pat yra tiems, kurių šeimoje buvo sergančių depresija ar kitomis psichikos ligomis. Taip pat depresijos rizika didina ir tokios lėtinės ligos, kaip širdies ir kraujagyslių, onkologinės, nervų sistemos, endokrinologinės ir kt. Tarp šių žmonių nustatomas didesnis depresijos paplitimas. Depresijos etiologija yra nuolat mokslininkų akiratyje, nuolat tyrinėjama ir randama vis naujų jos rizikos veiksnių ir patologinių mechanizmų. Vienas tokių – asmenybės bruožai, charakteris.
Karantinas gali įvaryti depresiją ekstravertams
Daug kalbama apie tai, kad charakterinis, asmenybės bruožai gali turėti įtakos ligoms, tarp jų ir psichikos. Gerai žinomas žmonių skirstymas pagal temperamentą į sangvinikus, cholerikus, melancholikus ir flegmatikus. Egzistuoja asmenybės tipų klasifikacijos, pavyzdžiui, psichologinės asmenybių klasifikacijos kategorija. Tai K.Jungo, kuris skiria dvi pamatines ir iš esmės priešingas žmogaus psichikos nuostatas priklausomai nuo jų santykio su objektu – ekstraversiją ir intraversija, teorija. Atitinkamai egzistuoja ir du žmonių tipai – ekstravertai ir intravertai.
Ekstravertai – tai asmenybės, kurių dėmesys nukreiptas į išorę, į kitus žmones. Jie gerai jaučiasi nepažįstamų žmonių būryje, nes tai jiems atveria naujas pažintis, galimybes. Intravertai, priešingai, labiau mėgsta būti nedideliame rate, apsupti artimų, pažįstamų, o pabuvę minioje, stengiasi kelias dienas likti vieni, ramybėje, viską apmąstyti. Tai žmonės, kurie pirmiausia gilinasi į save, į savo pasaulį. Nei vienas mūsų nesame nei grynas esktravertas, nei grynas intravertas. Veikiausiai vienoje gyvenimiškoje situacijose ar etape elgiamės vienaip, kitoje – kitaip. Tačiau kiekvienas mūsų turi dominuojančių ekstraverto ar intraverto bruožų.
Šiandien kalbama apie tai, kad asmenybės tipas turi įtakos ligoms: įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad intravertai labiau linkę sirgti depresija. Yra duomenų, kad apie 70 proc. žmonių, kuriems diagnozuojama depresija, yra intravertai. Pasaulio sveikatos organizacija, Amerikos psichiatrų asociacija jau prieš keletą dešimtmečių polinkį į intravertiškumą priskyrė prie asmenybės sutrikimų.
Kalbant apie Covid 19 karantino sąlygas, bendravimą, aktyvų gyvenimą mėgstantiems ekstravertams sunkiau išbūti izoliuotiems, vieniems namuose. Tad tokie žmonės gali dažniau patirtį depresinių nuotaikų, Taigi ryšis, anot mokslininkų, tarp temperamento, charakterio bruožų ir sveikatos tikrai yra, tačiau psichikos sveikata tikrai nepriklauso vien nuo to ekstravertas yra žmogus ar intravertas. Kita vertus, patekus į tam tikram nepalankias sąlygas, kiekvienas mūsų elgiamės, reaguojame ir sprendžiame iššūkius skirtingai. Kiekvienas žmogus turi polinkį sirgti tam tikromis ligomis, vadinamąjį „Achilo kulną“. Tad ekstvaertams izoliacija, emocinio bendravimo stoka yra didesnis iššūkis negu intensyvaus bendravimo vengiantiems intravertams.
