Kam mokykla – antri namai, o kam – pragaras?
Iš tiesų, ne visų žmonių prisiminimai apie mokyklą vien šviesūs ir malonūs. Yra tokių, kuriems mokykla yra ar buvo žodžio pragaras sinonimas. Nuobodžios pamokos, nesuprantamos užduotys, nesutarimai su bendraklasiais ir mokytojais, patyčios – veiksniai, lemiantys ne tik neigiamas asociacijas, bet ir galintys sukelti depresiją. Šių dienų realybė ir naujovė – nuotolinis mokymas, taip pat yra vienas iš depresiją provokuojančių išorinių veiksnių.
Moksleiviui depresija, nes mokyklos aplinka – nesaugi ir nekomfortiška
Priežastys, kodėl mokykla sukelia depresines nuotaikas ar net depresiją, gali būti įvairios, tačiau visos jos turi bendrą bruožą – vaikas jaučiasi ne saugus, o mokyklos aplinka nesuteikia komforto jausmo. Kodėl tai svarbu? Todėl kad ilgai trunkantis emocinis diskomfortas ir įtampa gali sukelti emocinius sutrikimus, nerimą, nerimastingumą, depresiją.
Viena priežasčių, kodėl bet kokio amžiaus vaikams vystosi depresija, yra patyčios. Pagal naujausius PSO duomenis (2018 m. atliktą tyrimą), Lietuva vis dar pirmauja pagal patyčių mastą tarp Europos ir kai kurių kitų šalių. Šio tyrimo duomenimis, beveik trečdalis 11-13 metų paauglių patyria patyčias, o skatina patyčias, dalyvauja juose, t.y. iš kitų tyčiojasi kas ketvirtas berniukas ir kas septinta mergaitė. Didžiausias patyčių mastas tarp trylikamečių: šios amžiaus grupės paaugliai patyčias patiria panašiai dažnai – 32 proc. berniukų ir 31 proc. mergaičių. Tarp vienuolikmečių patyčias patiria 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių, tarp penkiolikmečių – atitinkamai 26 proc. ir 21 proc.
Dažniausiai vaikai kenčia dėl pravardžiavimo, erzinimo, užgauliojimo, nemalonių dalykų rašinėjimo. Fizinių patyčių – mušimų, spardymų, stumdymų – yra mažau. Šių dienų realija – virtualios patyčios, kurios sklinda labai greitai ir sukelia daug skausmo ir kančios tam, iš kurio tyčiojamasi.
Pirmieji depresijos požymiai – nuolatinis nenoras eiti į mokyklą
Visi tėvai myli savo vaikus ir visada nori ir stengiasi jiems padėti. Tiesa, galbūt ne visada žino kaip, ir todėl galbūt ne visada elgiasi tinkamai. Pavyzdžiui, jeigu vaikas kasdien, kaip įmanydamas, stengiasi išvengti ėjimo į mokyklą, reikėtų pagalvoti ir paieškoti tikrųjų to priežasčių.
Dažnai nenorą ir negalėjimą eiti į mokyklą vaikai aiškina įvairiais sveikatos negalavimais – skauda pilvą, galvą, gerklę ir pan. O iš tiesų, galbūt nesiseka mokslai, ir dėl to jis jaučiasi menkesnis, nevisavertis. Galbūt jis sulaukia pašaipų iš bendraklasių. Vaikas ima praleidinėti pamokas, o tai, savo ruožtu, dar labiau pagilina problemą. Todėl labai svarbu laiku padėti, kad vaikas žinotų, jog gali tikėtis tėvų supratimo ir realios pagalbos. Todėl tėvams reikia atidžiai stebėti vaiką ir jeigu jam galvą ar pilvą skauda tik rytais ar vakarais, greičiausiai to priežastis yra mokykla. Kita vertus, ilgai besitęsiančios mokymosi bėdos, kurios, kaip jau minėjome, dažnai būna susijusios ir su šių vaikų skriauda, patyčiomis, gali išprovokuoti rimtą susirgimą – depresiją. Apie tai, kad vaikas išgyvena depresijos epizodą gali byloti jo nerimas, perdėtas susirūpinimas savo sveikata, blogi mokymosi rezultatai, nepritapimas mokykloje, nesantaika su bendraamžiais, mokytojais.
Depresija – stropuoliams?
„Mokyklos depresija“ gali vystytis dėl nuolatinio streso, kurį patiria mokiniai. Stresą gali sukelti taip pat daugybė priežasčių, o mokykloje dažni streso sukėlėjai yra dideli darbo krūviai, emocinė įtampa. Šios nepalankios sąlygos depresiją gali išprovokuoti net emociškai stabiliems mokiniams.
Koronaviruso sukeltos pandemijos ir karantino sąlygomis vykęs nuotolinis mokymas taip pat galėjo sukelti įtampą, nerimą ir depresines nuotaikas. Tėvai skundėsi, rašė peticiją, kad nuotolinis mokymas neduoda jokios naudos, programos stringa, o mokymosi krūvis yra nežmoniškas ir vaikai prie kompiuterio turi praleisti kone visą dieną. Problemų dėl vaikų nuotolinio mokymo kilo ir patiems tėvams, kurie taip pat iš namų turėjo ne tik dirbti savo darbą, bet ir nuolat būti šalia vaikų, padėti jiems. Visa tai didino įtampą šeimoje, pykčio protrūkių, barnių tikimybę, neigiamai atsiliepė šeimos narių emocinei, psichinei sveikatai.
Nuo persitempimo gali kentėti ne tik stropuoliai, bet ir tie vaikai, paaugliai, kurie ne pagal savo sugebėjimus lanko sustiprintas mokyklas. Tokiu atveju jiems reikia dėti daug daugiau pastangų, ilgiau ruošti pamokas negu kitiems bendraklasiams. Tokie vaikai greičiau persitempia, išsenka tiek fiziškai, tiek emociškai ir psichiškai. Tokiems vaikams depresija pasireiškia susilpnėjusią dėmesio koncentracija, jie sunkiau pritampa kolektyve.
Depresines nuotaikas išgyvenantis paaugliai yra perdėtai jautrūs, juos kamuoja greita nuotaikų kaita. Taip pat gali varginti nemiga nakties pradžioje ir padidėjęs mieguistumas dieną. Skiriasi berniukų ir mergaičių depresijos simptomai. Mergaitės dažniau jaučia baimę, jos linkusios mažiau bendrauti su bendraamžiais, joms gali padidėti noras valgyti saldumynų, verksmingumas, agresija. Berniukams agresija būdinga taip pat, jie linkę užsidaryti savyje, didėja jų nepasitikėjimas savimi, kankina baimė, nerimas.
Domėtis vaiko būsena
Svarbiausias dalykas, pastebėti depresiją ligos pradžioje, neužleisti susirgimo. Tiesa, realiame gyvenime tai dažnai apsunkina blogi vaikų ir tėvų santykiai, tėvų nesugebėjimas ir nenoras suprasti vaiko išgyvenimus, spaudimas, kad vaikas gerai mokytųsi, griežtos bausmės arba priešingai – nuolaidžiavimas, leidimas neiti į mokyklą. Tačiau kas kitas, jei ne tėvai, pastebės, kad vaikas serga. Todėl tėvai turėtų ir stebėti, ir domėtis vaiko būsena, jie turėtų mokėti įsiklausyti ir išgirsti, ką sako jų vaikai. Pastebėję, kad prislėgta vaiko nuotaika trunka ilgiau nei dvi savaites, net ir tuo atveju, kai priežastis yra ir atrodo suprantama, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.
Šaltiniai:
