Kas svarbiau: EQ ar IQ?
Šiuo metu visa dažniau diskutuojama, kas yra svarbiau – intelektas (IQ) ar emocinis intelektas (EQ). Nepaisant to, kad emocinio intelekto sąvoka yra gana jauna ir pradėta plačiau naudoti tik XX a. pabaigoje, tačiau pastaruoju metu būtent EQ laikomas kur kas pranašesniu žmogaus bruožu nei intelektas.
Emociniu intelektu laikomas žmogaus gebėjimas priimti, pažinti ir kontroliuoti savo patiriamas emocijas bei gebėjimas perprasti kitų žmonių emocijas. Emociškai išprusęs žmogus įprastai nebijo prisiimti atsakomybės, lengvai pakelia stresą ir kritinėse situacijose išlieka ramus. Jis taip sugeba derinti tikslų siekimą ir rūpinimąsi kitais žmonėmis, jis geba įsijausti į kitų žmonių situaciją ir stengiasi juos suprasti. Bendraudamas su kitas žmonėmis jis neatsiriboja nuo kitokių nuomonių, o stengiasi užmegzti ir palaikyti naudingus santykius.
Teigiama, kad intelektualiniai žmogaus gebėjimai mūsų sėkmei turi tik 15 % įtakos, o visą likusią dalį – 85% sudaro emocinis intelektas. Įvairių tyrimų duomenimis vaikų IQ turi mažą įtaką jų karjerai. Didžiausią įtaką daro būtent žmonių gebėjimas kontroliuoti emocijas ir bendrauti su kitais žmonėmis.
Nors mokslininkai neturi vienareikšmiško požiūrio, ar emocinį intelektą galima lavinti, mes esame linkę laikytis požiūrio, kad visko galima išmokti. Įtaką emociniam intelektui daro socialinė patirtis ir besikeičiančios gyvenimo sąlygos. Tam tikrų bendravimo ir tarpusavio santykių modelio išmokstama tėvų namuose, visa kita – mūsų asmeninė patirtis. Į pagalbą taip pat skuba bendravimo psichologijos mokslas, kūno kalbos menas ir kt. pagalbinės priemonės, kurių pagalba galima „apšlifuoti“ save kaip asmenybę.
Kai kalbama apie intelektą ir emocinį intelektą, dažnai vadovaujamasi stereotipais, kad vyrų aukštesnis IQ, o moterų EQ. Tačiau realybė yra visai kitokia. Nepaisant to, kad moterys yra laikomos emocionalesnėmis, įvairių tyrimų duomenimis teigiama, kad vyrų ir moterų emocinis intelektas nesiskiria. Lyčių skirtumas lemia tik tai, kiek ir kokį dėmesį vyrai ir moterys skiria emocijoms. Įprastai moterys yra kur kas dėmesingesnės emocijoms, todėl skiriasi ir jų elgesys.
Moksliškai įrodyta, kad emocinio intelekto lygis priklauso nuo žmogaus amžiaus. Bendrojo emocinio intelekto augimas pastebimas iki 50 žmogaus gyvenimo metų, o aukščiausiu tašku laikomas – 35-44 metai.
Emocinio intelekto vystymuisi labai svarbus tėvų palaikymas ir teigiama socialinė aplinka. Įrodyta, kad tėviška šiluma yra tiesiogiai susijusi su emocinio intelekto lygiu. Taip pat įrodyta, kad žmonės, kurie turi aukštą EQ jaučiasi laimingesniais, sėkmingesniais ir įvardija, kad jų santykiai su tėvais vaikystėje buvo itin šilti.
Emocinis intelektas dažnai siejamas su intravertiškumu ir ekstravertiškumu. Manoma, kad EQ yra susijęs su ekstraversija, gebėjimu atvirai reikšti savo jausmus ir pasitikėjimu savimi. Tuo tarpu EQ neigiamai siejamas su neurotiškumu – kuo žmogus neurotiškesnis, tuo žemesnis jo EQ. Tačiau tai nėra taisyklė. Vyrauja teorija, kad kuo dažniau žmogus susiduria su negatyviomis emocijomis, tuo daugiau jis įgyja įgūdžių su jomis susidoroti. Jeigu neurotiškas žmogus kalba pesimistiškai kalba apie savo gebėjimus, gali būti, kad jis tiesiog jaučiasi nepakankamai įvertintas.
