Kas yra dislipidemija ir kodėl ji pavojinga?
Dislipidemija – tai kraujo riebalų (lipidų) disbalansas. Dislipidemija gali pasireikšti įvairiame amžiuje, netgi vaikystėje, jeigu liga yra paveldima. Ypač ši būklė pavojinga vyresniems kaip 45-erių metų vyrams ir vyresnėms kaip 55 metų moterims, nes būtent šiame amžiuje smarkiai padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Medikai įsitikinę, kad kiekvienas turėtų žinoti lipidų kiekį kraujyje, nes per riebus kraujas yra pavojingas.Kuo?
Kodėl reikia gydyti dislipidemiją?
Mūsų organizme cirkuliuoja 3 rūšių kraujo riebalai arba lipidai. Tai mažojo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis) arba „blogasis“, didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis) arba „gerasis“ ir trečioji lipidų rūšys – trigliceridai, kurie irgi yra „blogieji“. Normaliam sveiko organizmo darbui reikalingi visi minėti riebalai. „Blogumas prasideda tada, kai šių riebalų santykis sutrinka, kai daugėja „blogųjų“ ir mažėja „gerųjų“ riebalų. Dislipidemija ir yra šių riebalų disbalansas“, – sako gydytojas Vladimir Rodevič.
Anot gydytojo V.Rodevič, dislipidemija būtina gydyti, nes tai yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, kaip ir padidėjęs kraujo spaudimas, rūkymas ir pan. Todėl atitinkamai gydant dislipidemiją, mažėja ir šių ligų rizika. Įrodyta, kad cholesterolio kiekio kraujyje sumažėjimas 1 proc., širdies ir kraujagyslių ligų riziką mažina 2-3 proc. Cholesterolio kiekio mažinimas lėtina aterosklerozės progresavimą, stabdo plokštelės plyšimą, apsaugo nuo tokių ūminių būklių, kaip insultas, infarktas.
Kaip nustatomas riebalų kiekis kraujyje?
Pasak gydytojos Onos Švirinienės, bendram cholesterolio kiekiui kraujyje nustatyti gali būti atliktas parastas tyrimas, kai kraujas imamas iš piršto. Šis tyrimas tinka pirminiam apytiksliam cholesterolio įvertinimui. Tyrimas patogus, nes atsakymas sužinomas greitai, per kelias minutes. „Tačiau jis nėra išsamus, nes neparodo visų kraujo riebalų reikšmes, jų santykį. Pvz., bendras cholesterolio kiekis gali būti dar normos ribose, tačiau „gerojo“ cholesterolio koncentracija jau gali būti smarkiai sumažėjusi, o „blogojo“ – padidėjusi. Todėl norint sužinoti tikslias lipidų reikšmes, reikėtų atlikti lipidogramą, kuri parodys ne tik bendrojo cholesterolio koncentraciją, bet ir „blogojo“ MTL, ir „gerojo“ DTL cholesterolio reikšmes ir trigliceridų kiekį“, – aiškina gydytoja O.Švirinienė.
Kokios yra lipidų koncentracijos normos?
Anot gydytojosReginos Labalaukienės, nustatytos skirtingos siektinos lipidų koncentracijos normos, atsižvelgiant į tai, arjau serga žmogus širdies ir kraujagyslių liga, cukriniu diabetu ar dar neserga šiomis ligomis.
Nesergantiesiems minėtomis ligomis bendrojo cholesterolio norma yra <5 mmol/l, MTL cholesterolio – <3 mmol/l, DTL cholesterolio vyrams – >1,0 mmol/l, o moterims – >1,2 mmol/l, trigliceridų – <1,7 mmol/l. Sergantiesiems širdies ligomis ar cukriniu diabetu kai kurios reikšmės mažesnės: bendrojo cholesterolio norma yra <4,5 mmol/l, MTL cholesterolio – <2,5 mmol/l, DTL cholesterolio vyrams – >1,0 mmol/l, moterims – >1,2 mmol/l ir trigliceridų – <1,7 mmol/l/
Koks cholesterolio kiekis smarkiai didina širdies ligų riziką?
Gydytoja R.Labalaukienė pažymi, kad ypač didelė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis pasireiškia, kai bendrojo cholesterolio koncentracija yra > 8 mmol/l, o MTL cholesterolio – > 6 mmol/l.
Taip pat labai svarbu įvertinti ir lipidų santykį. MTL ir DTL cholesterolio santykis neturėtų būti didesnis kaip 3; bendrojo ir DTL cholesterolio – 5. Kuo šie skaičiai didesni, tuo didesnį pavojų kelia dislipidemija, tuo didesnė aterosklerozės rizika. Kuo mažiau „gerojo“ cholesterolio, tuo didesnė širdies ligų rizika.Esant padidėjusiam kraujo riebalų kiekiui, rekomenduojama atlikti ir papildomus tyrimus – kepenų, inkstų, skydliaukės ir kt., nes gali būti pažeisti ir kiti organai. Taip pat reikia išsiaiškinti, ar tai nėra paveldima šeiminės dislipidemijos forma.
Kaip dažnai reikia atliktilipidų tyrimą?
Gydytoja Jūratė Žvirblytė teigia, kad bendrojo cholesterolio koncentraciją medikai rekomenduoja žinoti jau sulaukus 20-ies. Jei tyrimas atitinka normas, kartoti jį reikėtų kas penkerius metus. Jeigu įtariama paveldima šeiminė dislipidemija, lipidogramą būtina atlikti dar vaikystėje.
Šeimos gydytojai gali išrašyti siuntimą kraujo lipidų kiekiui ištirti. Bendras cholesterolio tyrimas apdraustiesiems suaugusiems nemokamai gali būti atliekamas kartą per metus. Pagal širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą, lipidograma, t.y. visų 4 kraujo lipidų rodikliai (bendras cholesterolis, MTL ir DTL cholesterolis ir trigliceridai), nemokamai atliekama 40-55 metų vyrams ir 50-65 metų moterims.„Nepaisant amžiaus, šį tyrimą būtina atlikti visiems susirgusiems širdies, kraujagyslių ir galvos smegenų ligomis, kojų arterijų liga, cukriniu diabetu. Taip pat tiems, kuriems nustatytas didelis bendrojo cholesterolio padidėjimas, nutukusiems. Sergantieji arterine hipertenzija taip pat turėtų būti atidžiau tiriami dėl dislipidemijos“, – sako gydytoja J.Žvirblytė.
Kas gali nulemti cholesterolio tyrimo rezultatus?
Kalbinti medikai primena, kad cholesterolio koncentracija kraujyje gali kisti ir tai yra normalu. Vienkartinis cholesterolio padidėjimas gali neatspindėti tikrosios padėties, todėl tyrimas paprastas kartojamas po kelių mėnesių.
Cholesterolio koncentraciją gali padidinti:
- nėštumas (cholesterolio tyrimą geriau atlikti praėjus 1,5-2 mėn. po gimdymo);
- badavimas ilgesnį laiką;
- jeigu kraujas imamas pacientui stovint;
- rūkymas;
- gyvulinės kilmės maistas.
Ir priešingai, cholesterolio koncentraciją gali sumažinti:
- kraujo ėmimas pacientui gulint;
- tam tikri vaistai (priešgrybeliniai, statinai, estrogenai, kt.);
- fizinis krūvis;
- dieta, kurios pagrindą sudaro polinesočiosios riebiosios rūgštys.
Taigi geriausiai lipidogramą atlikti ryte, kai žmogus būna nevalgęs 8-12 val., ir kad žmogus visada būtų toje pačioje padėtyje ( t.y. visada sėdint ar visada stovint).
