Kodėl lietuviai nebijo cholesterolio?
89,7 proc. tirtų lietuvių turi padidėjusį cholesterolio kiekį. Tai jau vadinama liga, ne vien rizikos veiksniu. Ši liga yra paveldima iš kartos į kartą, todėl kartais ją vaizdžiai galima vadinti „šeimos prakeiksmu“. Kas antra mirtis mūsų šalyje įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Šių ligų pradžioje visuomet būna diagnozuojamas padidintas cholesterolis. Per didelis cholesterolio kiekis yra viena iš rizikų patirti infarktą. Mityba širdies ligų išsivystyme vaidina svarbų vaidmenį.
Ar iš tiesų žmogus nejaučia cholesterolio didėjimo?
Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, esanti visose mūsų kūno ląstelėse. Cholesterolį gamina pats organizmas ir jo gauname su maistu. Didelis lietuvių mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų byloja apie daugybę rizikos veiksnių, kurių nekontroliuojame. Vienas iš jų yra per didelis cholesterolis. Baisiausia, kad žmogus. cholesterolio didėjimo nejaučia. Jei liga yra genetiškai paveldima, iš riebalų sankaupų aplink akis ar sąnarius galima suprasti, kad organizme yra per daug cholesterolio.
Mūsų šalyje kas antra mirtis įvyksta dėl širdies ir kraujotakos ligų. 2012 m. nuo kraujotakos ligų mirė daugiau nei 57 proc. gyventojų. Kas trečio mirusio vyro pagrindinė mirties priežastis buvo išeminė širdies liga, kas dešimto – smegenų kraujagyslių liga. ES lietuviai vyrai išsiskiria trumpiausia gyvenimo trukme.
Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja kartu su baltymais, sudarydamas junginius, vadinamus lipoproteinais. Pagal tai cholesterolis skirstomas į didelio tankio lipoproteiną (DTL), paprastai jis vadinamas „geruoju“ cholesteroliu ir mažo tankio lipoproteiną (MTL), jis vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu.
Pasak Lietuvos širdies asociacijos prezidentės, gydytojos kardiologės, prof. Ž. Petrulionienės, medikai padidėjusį kraujospūdį (dislipidemiją) nustato būtent pagal „blogąjį“ cholesterolį. „Jei jums nustatė, kad bendrojo cholesterolio parametrai lyg ir normos ribose, būtinai savo gydytojo klauskite, koks yra „blogasis“ cholesterolis. Jis kaupiasi kraujagyslėse ir yra aterosklerozės priežastis, vėliau infarktų ir insultų“, – sako medikė. Šis cholesterolis į mūsų organizmą patenka su maistu.
Ką galvojame apie cholesterolį
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas, prof. Rimantas Stukas sako, jog didžioji dalis lietuvių nesitikrina cholesterolio.
„Kartą per metus ir dažniau cholesterolio tyrimą atlieka tik apie trečdalis gyventojų, apie pusė žmonių paskutinį kartą tikrinosi prieš 5 metus ar net visai nesitikrino. Moterys tikrinasi dažniau, kartą per metus – trečdalis moterų, ir tik 22 proc. vyrų. Kas antras vyras iš viso cholesterolio nesitikrina.“, – sako prof. R. Stukas.
Žmonės, pasiekę 50 metų amžiaus ribą, turėtų cholesterolį pasitikrinti kasmet, tačiau apklausa parodė, kad tik trečdalis senjorų laikosi šios rekomendacijos.
Lietuvos gyventojų mitybos įpročių ir nuomonės apie cholesterolį tyrimas parodė, kad 85 proc. moterų ir 78 proc. vyrų sutinka, jog cholesterolio lygis turi įtakos sveikatai. Tačiau tik 24 proc. moterų ir 15 proc. vyrų renkantis maisto produktus kreipia dėmesį į produkto įtaką sveikatai.
Maistas ir cholesterolis
„Mūsų atliktos apklausos parodė, kad 42 proc. lietuvių gyvulinių riebalų valgo kasdien, savo mitybą jie vadina vidutiniškai riebia. Beveik 10 proc. apklaustųjų prisipažino, kad valgo riebiai, vartoja daug gyvulinių riebalų. Tik 14 proc. žmonių savo mitybą vertina kaip liesą, nes jie retai vartoja gyvulinius riebalus arba jų visai nevartoja“, – komentavo tyrimą prof. R. Stukas.
Nežiūrint to, kad kas antras vyras ir kas trečia moteris savo mitybą vertina kaip riebią, vis tiek nieko nekeičia. Riebią grietinę kartą per dieną ar kelis kartus per savaitę vartoja trečdalis apklaustųjų, 32 proc. sviestą vartoja kasdien ar 3-5 kartus per savaitę, pusė apklaustųjų – bent kartą per savaitę. „Kiaušiniai, kietas fermentinis sūris, kiaulienos faršas, lašiniai, vištiena su oda – tai yra produktai, kurie didina „blogojo“ cholesterolio kiekį organizme. Tačiau iš apklausos matome, jog vienus ar kitus produktus lietuviai vartoja kasdien ar kelis kartus per savaitę. Gyventojų sveikatos raštingumas vis dėlto mažas, ypač vyrų. Moterys labiau įžvelgia cholesterolio grėsmę“, – sako prof. R. Stukas.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, populiariausi Lietuvoje yra šie maisto produktai:
- Riebus pienas, varškė, sūris, sviestas
- Riebi kiauliena, dešros, lašiniai
- Kepti ir rūkyti produktai
- Margarinai, majonezai, prastos kokybės aliejai
- Cukrus, saldainiai, konditerijos gaminiai
- Bulvės, duona
- Cepelinai
Ar tik maistas gali garantuoti cholesterolio mažėjimą?
Vien tik maistas, pasak specialistų, negali garantuoti cholesterolio mažėjimo, tačiau tinkama mityba, derinyje su kitais sveikos gyvensenos veiksniais gali duoti teigiamų rezultatų. Profesoriaus R. Stuko nuomone, geriausia, kai sveikos gyvensenos principų imama laikytis dar vaikystėje. O ką daryti jau nebe vaikams ir tiems, kurie savo kraujagysles jau spėjo gerokai sugadinti?
„Vėlu nėra niekada. Net po klinikinės mirties, patirtų insultų ar infarktų prasideda puikiausia antrinė prevencija. Žmonės meta svorį, ima mankštintis, peržiūri savo mitybą. Ne veltui žmonės sako, kad jei nebėgiojai sveikas, prisibėgiosi, kai susirgsi infarktu ar kita liga. Aišku, būtų geriau susigriebti anksčiau ir nestumti savo mityba savęs į kritines sveikatai būkles“, – sako prof. Ž. Petrulionienė.
Valgome ir storėjame
Daugiau nei vienas milijardas žmonių turi antsvorio, 300 milijonų suaugusiųjų yra nutukę. Iš jų apie pusę milijono Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos gyventojų miršta nuo nutukimo nulemtų ligų – širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, kaulų ir raumenų sutrikimų (ypač opi-osteoartritas), kai kurių vėžių, pavyzdžiui, endometriumo, krūties, storosios žarnos.
Pagrindinė mirties priežastis Europos Sąjungoje yra širdies ir kraujagyslių ligos. PSO rekomendacijose dėl sveikos mitybos ir gyvensenos siūloma mažinti riebalų vartojimą. Mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai net 25-30 proc. turi įtakos sveikatai. Prognozuojama, jog 2020 m. mirtingumas nuo lėtinių neužkrečiamų ligų gali padidėti net iki 73 proc.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip kraujotakos sistemos ligos, arterinė hipertenzija, insultai, onkologinės ligos, viena iš pagrindinių išsivystymo priežasčių yra netinkama mityba.
„Deja, pastaraisiais dešimtmečiais Europos šalyse atliktų gyvensenos bei mitybos tyrimų duomenimis, didžioji dalis žmonių maitinasi netinkamai bei yra fiziškai pasyvūs. Lietuvos gyventojai taip pat nesimaitina tinkamai ir sveikai: vartojama per daug riebių ir saldžių produktų, per mažai daržovių, vaisių bei grūdinių produktų. Suaugę Lietuvos gyventojai mažiau, negu rekomenduojama per parą, gauna su maistu kai kurių vitaminų (B1, B12, niacinų, folatų) bei mineralinių medžiagų (kalio, jodo, cinko, vario)“, – rašo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Ignė Baltušytė.
Kalorijų medžiotojai
„Iš riebalų gaunamos kalorijos Lietuvoje sudaro beveik pusę (43 proc.) paros maisto davinio energinės vertės! Kitose Europos šalyse – 28–47 proc. Vien tik sočiųjų riebalų tiekiamos paros energinės vertės dalis mūsų šalyje sudaro apie 13 proc. (viršija PSO rekomenduojamą 10-ties proc. ribą). Nežiūrint to, net 60 proc. vyrų ir 64 proc. moterų kas dieną ant duonos tepa sviestą, margariną ar riebalų mišinį. Gyventojai gauna per daug cholesterolio, cukraus ir druskos. Nepakankamai kalcio ir jodo; moterys mažiau, negu rekomenduojama gauna magnio, geležies, cinko, vitaminų D, B1, B12, niacino, o vyrai – vitamino B12“, – sako Almantas Kranauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto atlikta Lietuvos gyventojų mitybos įpročių studija parodė, kad tik penktadalis lietuvių rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai. „Valgome ir valgysime, todėl būtina galvoti apie sveikatą. Mitybos ir sveikatos ryšį prieš kelis tūkstančius metų nagrinėjo tuometiniai mokslininkai ir medikai. Šiuolaikiniai tyrimai leidžia remtis ne empirine patirtimi, perduodama iš kartos į kartą. Šie tyrimai leidžia mums daryti apibendrinimus – vartojame per daug riebalų“, – sako prof. R. Stukas. Pasak profesoriaus, per didelis riebalų, ypač gyvūninės kilmės, kiekis paros maisto racione didina antsvorio riziką, cholesterolio koncentraciją kraujyje, onkologinių ligų riziką. „Nuo 1933 m. fiksuojame, kiek kalorijų (iš baltymų, riebalų ar angliavandenių) suvalgoma per parą. Kalorijų procentas, gaunamas iš riebalų didėja, atitinkamai kalorijos iš angliavandenių (kruopų, daržovių) mažėja. Iš tyrimų matome, kad 1992 m. lietuviai pradėjo daugiausiai kalorijų gauti iš riebalų. Tokia situacija ypač palanki širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis“, – pabrėžė profesorius.
Ką siūlo – tą ir valgom?
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. buvo pagaminta ir mes suvalgėme 165 444 tonas cukraus; 72 399 tonas dešros ir rūkytų gaminių; 12 045 tonų majonezo; 11 464 t sviesto. Pasak SAM atstovo A. Kranausko, Šveicarija reglamentuoja trans-riebalų kiekį maiste (ne daugiau 2 proc. nuo visų riebalų), kitose ES šalyse yra ribojama produktų, turinčių daug cukraus, druskos, riebalų bei trans-riebalų reklama vaikams.
„Žmogui pačiam priimti sprendimą dažniausiai pristinga noro, nes aplink pilna kitų, greičiau pasiekiamų malonumų, nei sveikata. Jos pablogėjimą jis pajus tik po kokių 20-30 metų, taip pat ir gera sveikatos būklė išsilaikys tik tada, jei nuosekliai paisys sveikos mitybos principų. Tačiau tą žmogus irgi galės įvertinti tik po kelių dešimčių metų. Galbūt tas efekto nebuvimas „čia ir dabar“ ir nemotyvuoja žmonių galvoti apie savo sveikatos parametrus“, – sako A. Kranauskas. Sveikatos apsaugos ministerija šiemet įdiegė „Rakto skylutės“ ženkliuką, kuris eiliniam pirkėjui signalizuoja apie tai, kad maisto prekė yra be nesveikų priedų ir nedidina cholesterolio.
Tačiau nereikia būti labai gudriam, kad suvoktum, jog cholesterolio nedidina visos daržovės ir vaisiai. Fizinis aktyvumas kelis kartus per savaitę irgi prisideda prie to, kad organizme nedidėja blogojo cholesterolio. Šimtai kelių į sveikatą ir juo einant geriau vadovautis savo galva, nepasiduoti reklamai ir, svarbiausia, netarnauti savo skrandžiui.
Daiva Ausėnaitė
