Kodėl negalima dirbti viršvalandžių?
Nemažai žmonių visame pasaulyje priversti dirbti viršvalandžius, už kuriuos neretai nėra papildomai mokama. Kodėl žmonės sutinka dirbti po darbo? Daugeliu atvejų nedrįsdami ištarti darbdaviui „ne“, bijodami prarasti darbą, siekdami pasirodyti lojalūs, jie nė nepagalvoja, kad nuolatiniai viršvalandžiai sekina organizmą ir didina daugybės ligų riziką. Viršvalandžių sukelta negalavimų grandinė gali būti itin grėsminga: viršvalandžiai, įtampa, nuovargis, depresija, savižudybė.
Japonija: ir ilgiausi gyvenimo metai, ir mirtys nuo pervargimo
Japonija daugeliui asocijuojasi su šalimi, kurioje žmonės gyvena ilgiausiai: vyrų amžiaus vidurkis yra 80 metų, moterų – 87 metai. Skaičiuojama, kad šioje šalyje gyvena daugiau kaip 50 tūkst. žmonių atšventusių 100 metų jubiliejų. Kartu Japonija užima aukščiausią vietą tarp šalių, kurių žmonės ilgiausiai būna sveiki. Pagal PSO skaičiavimus, šioje šalyje žmonės sulaukia 74,5 metų nesirgdami jokiomis senatvės ligomis. Tai geros žinios apie Japoniją. Tačiau yra ir kita medalio pusė, turinti netgi savo pavadinimus. Tai „karošis“ – mirtis nuo pervargimo ir „karohisatsu“ – savižudybė dėl pervargimo ar streso darbe. Šie reiškiniai nėra XXI amžiaus atradimai. Pirmą kartą apie mirtį nuo pervargimo Japonijoje prabilta dar 1969-aisiais, kai nuo infarkto mirė 29-erių metų stambios laikraščių kompanijos laiškanešys. Tačiau tuomet ši mirtis nebuvo priskirta „karoši“. Apie šį reiškinį plačiau pradėta kalbėti 1980-aisiais, kai keletas stambių verslininkų staiga mirė pačiame jėgų žydėjime. Tuomet ir buvo pranešta apie naują fenomeną – „karoši“.
Šių reiškinių priežastys – Japonijoje viešpataujanti praktika, kad vietoje 8 val. per dieną žmonės dirba 10-15 val., beveik be laisvadienių ir atostogų. Nuo 1987 metų Japonijos valdžia kasmet skelbia duomenis apie mirštamumą dėl pervargimo darbe. Ir jie nėra džiuginantys: kasmet dėl šių priežasčių žūsta apie 200 žmonių (2015 m. – 189 atvejai). Tai oficialūs duomenys, tačiau kiti šaltiniai teigia, kad jie sumažinti kone 10 kartų. Yra ir dar grėsmingesnių vertinimų: neoficialiais duomenimis, streso ir pervargimo sukeltų mirčių skaičius gali siekti iki 20 tūkst. atvejų per metus. Jeigu 1990-aisiais buvo manoma, kad ši grėsmė liečia tik vyrus, šiandien Japonijos statistika rodo, kad nuo to laiko tarp moterų savižudybių, susijusių su darbu, padaugėjo 40 proc.
Ar viršvalandžiai verti gyvybės?
Tragiškas ir kartu įtikinamas argumentas, kad nuolatinių viršvalandžių dirbti neverta, – sukrečianti stambios Japonijos reklamos kompanijos „Dentsu“ darbuotojos mirtis. Tai įvyko 2015-aisiais prieš šv. Kalėdas. Japonijos pareigūnai nustatė, kad 24-metė moteris buvo priversta dirbti viršvalandžius ir neišlaikius alinančio krūvio nusižudė. Savo pareigose jauna moteris išdirbo tik 9 mėnesius. Nežmoniškas krūvis susidarė dėl to, kad kompanija atleido 8 iš 14 šio departamento darbuotojų, tačiau darbų apimtis paliko tokias pačias. Taigi 6 žmonėms teko dirbti už 14-ką. Po šių tragiškų įvykių „Dentsu“ kompanijos vadovas pranešė apie pasitraukimą iš pareigų.
Dėl tos pačios priežasties iš gyvenimo pasitraukė 23 metų amžiaus kompanijos „Nikon“ darbuotojas. Jaunas vyras buvo pasamdytas dirbti laikinai, todėl stengiasi gerai pasirodyti, kad darbo sutartis buvo pratęsta. Jis dirbo po dvi pamainas, jo sveikata blogėjo, ir po metų tokio darbo jis iš gyvenimo išėjo savo noru.
Viršvalandžiai sukelia depresiją?
Mokslininkai įrodė, kad per ilgos darbo valandos didina depresijos išsivystymo riziką. Nustatyta, kad 11 ir daugiau valandų per dieną dirbantys žmonės du kartus dažniau rizikuoja susirgti depresija nei dirbantieji 7-8 val. per dieną. Tai įrodė Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimas, kuriame dalyvavo 2 tūkst. vidutinio amžiaus britų valdininkų. Tyrimo rezultatai parodė stiprų ryšį tarp viršvalandžių ir depresijos net ir neatsižvelgiant į kitus veiksnius, tokius kaip gyvenimo būdas, sociodemografinius ar su darbu susijusius. Tyrimų, kurių metu nagrinėjamas viršvalandžių poveikis sveikatai, atlikta nemažai. Rezultatų taip pat gauta įvairių. Tačiau tyrėjai pažymi, kad lyginti jų neįmanoma, nes nėra aiškiai apibrėžta viršvalandžių riba.
Nuovargis – depresijos palydovas
Nuovargis – dažnai apibūdinamas negalavimas, kuris gali varginti esant daugybei ligų. Medikai skaičiuoja, kad pirminėje sveikatos priežiūros grandyje tai yra septintas pagal dažnumą skundas. Nuovargis neretai lydi ir sergantįjį depresiją: apie 50 proc. pacientų jo priežastis yra funkcinė (depresija, nerimas ar psichosomatinis susirgimas), antra tiek – organinė. Todėl prieš užrašant depresijos diagnozę, gydytojas turi atmesti visas kitas organines ligas, kurios taip pat gali pasireikšti nuovargiu. Taigi nuolatinis nuovargis gali tapti depresijos priežastimi. Iš kitos pusės, depresija gali sukelti nuovargį.
Tačiau nuovargis nėra vienintelis depresijos simptomas. Svarbu žinoti, kad depresija – individuali liga, todėl kiekvienam gali pasireikšti labai įvairiai. Pavyzdžiui, vyrams depresija dažniau sukelia kaltės, bejėgiškumo jausmą, pesimistines nuotaikas. Moterims ankstyvaisiais depresijos pranašais gali tapti galvos skausmas, nemiga, sumažėjęs aktyvumas.
Geriausias vaistas nuo visų ligų – profilaktika. Medikai ragina nepersidirbti, neužsibūti darbe, nepamiršti apie savo sveikatą ir skirti jai dėmesio, kol dar esate sveiki. Tinkamas darbo, poilsio ir miego rėžimas, subalansuota ir racionali mityba – tai veiksniai, kurie užkirs kelią ir nuovargiui, ir depresijai, ir daugeliui kitų ligų. Nieko blogo sveikatai nepadarysite, jeigu kartkartėmis pasiliksite po darbo ar paaukosite dalį savaitgalio. Svarbu – saikas, svarbu – kad darbas po darbo netaptų norma, o liktų retenybe. Taip pat svarbu po intensyvesnio darbo nepamiršti apie tinkamą poilsį. Aktyvus poilsis – investicija ne tik į savo sveikatą, bet ir į darbo kokybę. Juk pailsėjęs ir sveikai besijaučiantis žmogus geriau, greičiau ir kokybiškiau atliks visas darbines užduotis.
šaltiniai: www.nasaplaneta.su, www.pramprof.lt, https://ru.wikipedia.org, www.delfi.lt, www.sindromas.lt
