Kodėl pusryčiai vaiko mityboje tokie svarbūs
Sveiki vaikai – sveika ir laiminga ateitis. Kaip užauginti naują kartą, kuri nesirgtų netinkamos mitybos sukeltomis ligomis? Kaip maitintis sveikai, nuo ko pradėti? Dietologai pasakys: „Nuo sveikų pusryčių, kurie užima itin svarbią vietą vaiko mitybos grandinėje“.
Kuo vaikai ypatingi?
Vaikų mityba turi atitikti jų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus. Vaikas ypatingas tuo, kad jam maisto medžiagų ir energijos reikia ne tik organizmo funkcijoms užtikrinti, palaikyti, bet ir augti. Taigi vaikas turi gauti visas organizmui būtinas medžiagas, ne tik svarbiausias – baltymus, angliavandenius, riebalus, bet ir vitaminus, mineralus, skaidulas ir kitas biologiškai veikliąsias.
Vaiko pusryčiai turėtų sudaryti 20–25 proc., pietus – 30–40 proc., pavakariai ar priešpiečiai – 10–15 proc., vakarienė – 20–25 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo.
Pusryčių nevalgo kone penktadalis
Vaikų mityba kelia didelį susirūpinimą ne tik tėveliams, bet ir sveikatos specialistams. Praėjusių mėnesį Kaune vykusioje konferencijoje „Vaikų ir jaunimo mitybos aktualijos“ buvo gvildenamos šios problemos. Konferencijos lektorių duomenimis, niekada pusryčių nevalgo net 10-20 proc. mokinių, visada valgo – 60-65 proc. Likusieji moksleiviai pusryčiauja nereguliariai.
Vaiko mityba labai priklauso nuo tėvų įpročių, supratimo, žinių. Mažas vaikas pats nesirenka, ką valgyti, jis turi tenkintis tuo, ką duoda tėvai. Todėl ugdyti tėvų supratimą apie sveiką mitybą, keisti jų įpročius, irgi, specialistų teigimu, reikėtų.
Neretai vaikai nevalgo iš ryto dėl to, kad jie palikti pusryčiauti vieni, nes tėvai anksčiau išvažiuoja į darbus. Taip pat vaikas nenorės pusryčiauti, jeigu mama nuolat ragins – valgyk greičiau ir t.t.
Kodėl pusryčiauti būtina?
Todėl, kad nepavalgęs ryte, vaikas į mokyklą ateina nepasirengęs protinės veiklios reikalaujančioms užduotims. Nepavalgius pusryčių ima trūkti gliukozės ir vaikui sunkiau susidoroti su psichinių ir fizinių krūvių, susikaupti, jis gali tapti irzlesnis. Gliukozės trūkumas gali provokuoti konfliktus su mokytojais, bendraklasiais arba priešingai vaikas gali tapti pasyvus. Atlikti tyrimai, kurie įrodo, kad vaikų, kurie nevalgo pusryčių, mokymosi rezultatai yra prastesni.
Pagrindinės vaikų mitybos problemos – per mažai valgo vaisių ir daržovių, nevalgo pusryčių, nesilaiko režimo, užkandžiauja saldžiai ir riebiai, mėgsta greitą maistą.
Svarbiausios maistinės medžiagos
Augantis vaikas – nėra suaugęs, todėl maistas turėtų būti lengvai virškinamas. Medikų teigimu, vaikai turėtų valgyti reguliariai, kas 3,5-4 val., ir tai turėtų būti 3 pagrindiniai valgymai ir 2-3- užkandžiai. Vaiko dienos racioną turėtų sudaryti 15 proc. baltymų, 15-30 proc. riebalų ir 55-70 proc. angliavandenių. Rekomenduojama kelis kartus per dieną valdyti angliavandenių turinčius produktus – duonos gaminius, kruopas, makaronus, bulves. Taip pat pakankamai vartoti vaisių ir daržovių, pieno ir jo produktų, mėsos. Riebius produktus reikėtų keisti liesa mėsa, žuvimi, paukštiena, ankštinėmis daržovėmis.. Taip pat vaikų maistas neturėtų būti labai sūrus, aštrus, jame turėtų būti kuo mažiau cukraus, saldžių gėrimų.
Pienas ir jo produktai vaiko mityboje
Pieno sudėtyje yra baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų A, D, B grupės, kalcio, kalio, magnio, fosforo ir kitų mineralų. Šios naudingos medžiagos aprūpina organizmą energija, be to, dalyvauja ląstelių ir audinių formavimosi procese. Dėl to ypač svarbu vartoti pieno produktų vaikams, nes jie auga ir bręsta. Baltymai – pagrindinė statybinė medžiaga augančiam vaikui. Vidutiniškai baltymų poreikis yra apie 1 g kilogramui kūno masės. Jeigu vaikas serga sunkiomis ligomis, baltymų kiekis didinamas. Taigi pienas ir jo produktai užima svarbią vietą vaiko racione. Jų jis per parą turėtų suvartoti 350-400 g.
Daugelis vaikų mėgsta sumuštinius. Jie tinka pusryčiams, pvz., su sūriu. Svarbu, kad sūris būtų be dažiklių ir konservantų. Šio produkto vaikas neturėtų valgyti daug, tačiau skanauti turėtų būtinai, nes kalcis geriau pasisavinamas iš riebesnių pieno produktų.
Vaiko racioną būtinai turėtų sudaryti rauginto pieno produktai – jogurtas, varškė ar varškės sūreliai, grietinė, sūris. Rauginimo procesas žinomas nuo senovės ir šių produktų nauda sveikatai neabejotina. Kone mėgstamiausias vaikų pieno produktas – jogurtas, kuris dažnai pagardinamas įvairiais vaisiais ir priedais. Jogurto naudą didina jame esančios gyvosios bakterijos (Lactobacillus bulgaricus, Lactobacillus bifidus, kt.). Vertingesnis bus termiškai neapdorotas jogurtas, kurio tinkamumo vartoti laikas trumpesnis.
Nepakeičiama vaikų mityboje yra ir varškė (varškės sūreliai). Tai vienas pagrindinių lengvai pasisavinamų ne tik baltymų, bet ir kalcio bei fosforo šaltinių, kurie itin reikalingi augančiam vaikui, kad kaulai būtų stiprūs ir tvirti.
Maistas gali tapti ligų generatoriumi. Kad taip nenutiktų ir Jūsų vaikas užaugtų sveikas ir laimingas, būtina, kad jo mityba būtų visavertė, subalansuota ir įvairi. O kad maistas būtų kuo naudingesnis sveikatai, patariama rinktis ekologiškus produktus.
Ekologiški „Dobilas“ produktai – sveiki, šviežūs ir natūralūs. Kad produktas būtų kokybiškas, visų pirma, kokybiška turi būti žaliava. „Dobilas“ produktai gaminami iš pieno, kurį tiekia ekologiniai ūkiai, kuriuose nenaudojamos cheminės trąšos, pesticidai, vaistai, antibiotikai, augimą skatinantys hormonai. Be to, jų sudėtyje nėra konservantų, sintetinių maisto priedų, GMO, vaistų ar stimuliuojančių medžiagų likučių, kurie gali sukelti įvairius negalavimus, o gamybos ciklas nuolat kontroliuojamas. Todėl vis daugiau šiuolaikinių, reiklių tėvų, kurie vertina ne tik produkto skonį, bei ir jo saugą bei naudą sveikatai, pirmenybę teikia ekologiškiems produktams „Dobilas“.
