Kokius organizmo parametrus reikėtų stebėti?
Ligos vystosi pamažu, ir pradžioje žmogus jų nejaučia. Jos gali vystytis dešimtmečius, o žmogus visą tą laiką manyti, kad yra sveikas, nors ligos užuomazga jau tūno jo organizme. Pavyzdžiui, iki aterosklerozės ar arterinės hipertenzijos pasireiškimo praeina net keliolika metų. Svarbiausia, kad neretai šios ligos apie save praneša ištikus grėsmingoms būklėms – insultui ar infarktui.
Kaip anksti pastebėti širdies ir kraujagyslių ligas? Kokius organizmo parametrus turime stebėti?
Kraujospūdžio rodmenys nėra pastovūs
Sveiko žmogaus kraujo spaudimas kinta atsižvelgiant į tai, ar jis sunkiai fiziškai dirba, tada spaudimas didėja, ar miega – tada mažėja. Kraujo spaudimas gali padidėti momentiškai, kai žmogus patiria stresą, susinervina. Tačiau tai dar nėra liga. Arterinė hipertenzija, arba padidėjusio kraujospūdžio liga, nustatoma, kai kraujo spaudimas yra nuolat didesnis kaip 140/90 mmHg.
Gydytojas arterinės hipertenzijos ligą diagnozuoja, kai padidėjęs kraujo spaudimas fiksuojamas kelis kartus skirtingomis dienomis dviejų savaičių laikotarpiu. Svarbu, kad prieš spaudimo matavimą žmogus nebūtų fiziškai dirbęs, sportavęs, netgi ką tik lipęs laiptais, taip pat susijaudinęs, gėręs kavos.
Kraujo spaudimas pamažu didėja visą žmogaus gyvenimą, o tikslios priežastys, kodėl žmogus susirgo arterine hipertenzija, dažniausiai nėra nustatomos.
Koks kraujo spaudimas yra normalus?
Arterinio kraujo spaudimo ligų klasifikacija (Jungtinis nacionalinis komitetas JNC 7, 2003) yra tokia:
Normalus kraujo spaudimas – <120/< 80 mmHg;
Aukštas normalus – 120–139/80–89 mmHg;
I laipsnio padidėjimas – 140–159/90–99 mmHg;
II laipsnio padidėjimas – ≥160 ≥100 mmHg;
Izoliuota sistolinė hipertenzija ≥140 < 90 mmHg, kai pulsinis spaudimas yra > 50 mmHg.
Kas yra pulsinis spaudimas?
Skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio spaudimo vadinamas pulsiniu. Ribinės jo reikšmės yra 50–55 mmHg. Vyrauja nuomonė, kad žmonėms iki 55 metų amžiaus pulsinis spaudimas mažai reikšmingas. Vyresniems pacientams, kai padidėja bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika, prisideda gretutinės ligos, pulsinio spaudimo pokyčiai yra daug svarbesni. Apskritai vyresnių žmonių pulsinis spaudimas dažnai yra didesnis, nes bėgant metams kraujagyslės tampa mažiau elastingos.
Kodėl svarbu žinoti širdies susitraukimų dažnį?
Pamatavus pulsą arba širdies susitraukimų dažnį per minutę, jau galima daryti prielaidą apie širdies darbą. Norma laikoma, kai širdies susitraukimų dažnis ramybėje yra 60–80 kartų per minutę. Mokslininkai pastebėjo ryšį tarp širdies dažnio ir širdies ligų, tarp jų ir išeminės širdies ligos. Kuo dažniau susitraukia širdis, tuo greičiau ji susidėvi.
Kokia kraujo riebalų koncentracija yra siektina?
Kraujo riebalai (lipidai) – medžiagos, kurios gyvybiškai svarbios mūsų organizmui. Mūsų organizme cirkuliuoja 3 rūšių lipidai. Tai mažojo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis), arba „blogasis“, didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis), arba „gerasis“, ir trečioji lipidų rūšys – trigliceridai, kurie irgi yra „blogieji“. Normaliam sveiko organizmo darbui reikalingi visi minėti riebalai. Neigiamas poveikis pasireiškia, kai šių riebalų santykis sutrinka, kai daugėja „blogųjų“ riebalų ir mažėja „gerųjų“.
Nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu cholesterolio rodmenys turėtų būti tokie: bendrojo cholesterolio norma yra <5 mmol/l, „blogojo“ cholesterolio – <3 mmol/l, „gerojo“ cholesterolio vyrams – >1,0 mmol/l, o moterims – >1,2 mmol/l, trigliceridų – <1,7 mmol/l. Jei žmogus nutukęs, jis turėtų stebėti ir gliukozės kiekį kraujyje.
Ar visada padidėjęs cholesterolio kiekis byloja, kad žmogus serga ateroskleroze? Medikai teigia, kad tai priklauso nuo to, ar pacientui kartu su padidėjusiu cholesteroliu nustatyta ir kitų rizikos veiksnių. Suprantama, kad kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė rizika, kad aterosklerozinės plokštelės pradės formuotis jaunesniame amžiuje. Taip pat svarbūs yra ir cholesterolio rodmenys, t.y. kiek daug yra padidėjęs bendrasis, „blogasis“ cholesterolis. Jeigu bendrasis cholesterolis yra daugiau kaip 6 mmol/l, rizika sirgti aterosklerozės sukeltomis ligomis labai didelė.
Kodėl svarbu nepriaugti svorio?
Tyrimų duomenimis, antsvorio turi apie 32 proc. moterų (t.y. kas trečia) ir apie 42 proc. vyrų. Tarp turinčiųjų antsvorio 35 proc. serga išemine širdies liga, ir net 55 proc. vargina arterinė hipertenzija.
Nutukimas skirstomas į „obuolio“ tipo, kai riebalai kaupiasi liemens srityje, jis yra pavojingesnis, ir „kriaušės“ – kai riebalų sankaupos formuojasi klubų ir šlaunų srityse. Įvertinti riziką ir nutukimo tipą gali kiekvienas žmogus, paprasčiausiai pasimatavęs liemens apimtį. Vyrams ji turėtų būti iki 102 cm, moterims – iki 88 cm. Kitaip minėtų ligų rizika yra didelė. Tyrimai įrodė, kad pilviniai riebalai turi didžiulę įtaką širdies ligoms ir per 10 metų gali sukelti miokardo infarktą ir insultą.
