Koks ryšys tarp arterinės hipertenzijos ir cholesterolio?
Arterinė hipertenzija arba padidėjęs kraujo spaudimas – plačiai paplitusi ir gerai žinoma liga, į kurią nemažai žmonių nekreipia jokio dėmesio, nes ji nekelia jokio diskomforto. Kita vertus, tai liga, kuri paprastai ateina ne viena. Dažni arterinės hipertenzijos „palydovai“ – vadinamosios metabolinės arba „gyvenimo gerovės“ ligos –nutukimas, gliukozės toleravimo sutrikimas arba jau išsivystęs cukrinis diabetas, riebiųjų medžiagų (cholesterolio ir kt.) apykaitos sutrikimai. Kas sieja arterinę hipertenzija ir cholesterolį?
Kraujospūdis didėja visą gyvenimą?
„Žmogaus arterinis kraujo spaudimas nėra pastovus. Ir sveiko žmogaus kraujo spaudimas kinta atsižvelgiant į tai, ar jis sunkiai fiziškai dirba, tada spaudimas didėja, ar miega – tada mažėja. Kraujo spaudimas gali padidėti momentiškai, kai žmogus patiria stresą, susinervina. Tai irgi nebus liga. Arterinė hipertenzija arba padidinto kraujospūdžio liga nustatoma, kai kraujo spaudimas yra nuolat didesnis kaip 140/90 mmHg“, – aiškina gydytoja kardiologė Laima Albrektaitė.
Taigi gydytojas arterinės hipertenzijos ligą diagnozuoja, kai padidintas kraujo spaudimas fiksuojamas kelis kartus skirtingomis dienomis dviejų savaičių laikotarpiu. „Svarbu žinoti, kad prieš spaudimo matavimą, žmogus neturi būti fiziškai dirbęs, sportavęs, netgi ką tik lipęs laiptais, taip pat susijaudinęs, gėręs kavos. Spaudimas matuojamas ranką laikant širdies lygyje“, – pabrėžia L.Albrektaitė.
Kodėl kraujo spaudimas didėja?
„Kraujo spaudimas pamažu didėja visą žmogaus gyvenimą, o tikslios priežastys, kodėl žmogus susirgo arterine hipertenzija dažniausiai nėra nustatomos“, – sako gydytoja Danutė Gėgžnienė. Tačiau, anot medikės, gerai žinoma, kad kraujospūdžiui didėti įtakos turi daug veiksnių, kuriuos gydytojai skirsto į:
- nekoreguojamus – amžius, lytis, paveldimumas;
- koreguojamus – aterosklerozė ir ją keliantys rizikos veiksniai.
Amžius. Žmogaus senėjimas – natūralus procesas. Tiesa kiekvienam žmogui šis procesas yra skirtingas. Paprastai žmonės senėjimą asocijuoja su išoriniais požymiais. Tačiau senstant ne tik daugėja raukšlių ar žyla plaukai, bet ir „dėvisi“ visos organizmo sistemos bei organai. O kraujagyslių senėjimas pasireiškia tuo, kad jos praranda elastingumą, tampa standžios. Dėl to kyla kraujo spaudimas.
Taigi, anot gydytojos Danutės Gėgžnienės, kraujagyslės taip pat sensta, bet šis procesas nėra matomas. Todėl faktinis ir biologinis žmogaus amžius gali ir nesutapti: pvz., 40-mečio žmogaus kraujagyslės gali būti labai prastos būklės dėl to, kad jis rūko, piktnaudžiauja alkoholiu, turi antsvorio ir pan. Užtat sveikai gyvenusio 60-mečio kraujagyslės gali būti pakankamai „švarios“, be aterosklerozinių pažeidimų, elastingos.
Lytis. Nustatyta, kad iki 60-ies metų moterys rečiau serga arterine hipertenzija, tačiau vėliau pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis jos ne tik pasiveja, bet ir aplenkia vyrus. Ypač šį riziką padidėja pomenopauzės periodu.
Paveldimumas. Įtakos hipertenzijai atsirasti ir vystytis, be abejo, turi ir paveldimumas. „Tačiau reikėtų suprasti, kad paveldima ne arterinės hipertenzijos liga, o polinkis ja sirgti. Todėl, jeigu šeimoje yra sergančiųjų širdies ligomis, tai nereiškia, kad ir jums būtinai pasireikš arterinė hipertenzija, tačiau jūsų rizika ja susirgti yra daug didesnė negu tų žmonių, kurių šeimoje tokių sergančiųjų nėra“, – sako gydytoja Gitana Šapranauskienė.
Kokia cholesterolio įtaka kraujospūdžiui didėti?
Gydytoja G.Šapranauskienė primena, kad pagrindiniai arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai – tai rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba. Taip pat reikšmės turi spartus gyvenimo tempas, viršvalandžiai, stresas. Gausus riebaus maisto vartojimas, ypač gyvulinių riebalų (nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių), didina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, o tai skatina hipertenzijos atsiradimą. Taigi nenuvertinkime „blogųjų“ riebalų, kurių pagrindinis yra cholesterolis, įtakos sveikatai. Kodėl cholesterolis pavojingas?
„Veikiant minėtiems rizikos veiksniams arterijose iš cholesterolio ir kitų kraujyje esančių medžiagų formuojasi aterosklerozinės plokštelės. Tai ilgas ir sudėtingas procesas, kurio žmogus nejaučia. Aterosklerozinių plokštelių formavimasis prasideda anksti – sulaukus 20-30 metų. Būtent tada pradeda rastis pačios pirmosios riebalinės dėmelės“, – aiškina gydytoja Rima Zarankienė. Tiesa, šios dėmelės nebūtinai turi virsti pavojingomis kraujagyslių spindį siaurinančiomis aterosklerozinėmis plokštelėmis. Ar taip nutiks, kaip jau minėta, priklauso ne tik nuo amžiaus, ir netgi ne tiek nuo amžiaus, kiek nuo rizikingo gyvenimo būdo. Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie padeda riebalinėms dėmelėms virsti plokštelėmis, yra jau minėtas rūkymas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje, nejudra. Taip pat ir paveldimumas.
Taigi aterosklerozė, cholesterolis, kaip ir kiti rizikos veiksniai, turi įtakos kraujo spaudimui, kaip ir kraujo spaudimas turi įtakos aterosklerozei.„Tai procesai, kurie dažniausiai vyksta kartu. Kaip jau minėta, žmogus, kuriam nustatomas padidėjęs kraujo spaudimas dažnai turi ir kitų metabolinių ar vadinamųjų „gerovės“ ligų – antsvorio, sutrikusią kraujo riebalų apykaitą ir t.t.Taigi arterinei hipertenzijai vystytis didžiulę įtaką turi pats žmogus, jo elgesys kiekvieną dieną: kokia jo mityba, ar jis pakankamai dėmesio skiria fiziniam aktyvumui, poilsiui, ar daug patiria stresų ir t.t.“, – sako gydytoja endokrinologė Rima Zarankienė. Pripažinta, kad arterinė hipertenzija, kaip ir kitos širdies ir kraujagyslių ar lėtinės ligos, turi vieną bendrą bruožą – jas sukelia kompleksas priežasčių, dėl to nėra lengva jas gydyti. Arterine hipertenzija galima vadinti netinkamo gyvenimo būdo liga. Tai kaina, kurią sumokame už gyvenimo patogumus, civilizacijos pasiekimus, kurių nesugebama suderinti su sveiku gyvenimo būdu.
