Kolega jus ignoruoja: kaip elgtis – atsakyti tuo pačiu?
Iš praktikos žinome, kad ne visi bendradarbiai, kolegos būna geranoriški, ne visi suprantamai aiškina ir padeda, o juo labiau dalijasi patirtimi ar pataria, kaip geriau atlikti užduotį. Neretai tokioje situacijoje atsiduria naujokas, „šviežiai“ priimtas dirbti kolega. Itin dažnai ignoruojamas jaunimas. Kaip elgtis, jei kolega tave ignoruoja, o jūsų darbo stalai šalia? Nekreipti dėmesio, pranešti viršininkui?
Kalbamės su psichologu Gintaru Šmatavičiumi.
Kodėl kai kurie žmonės taip elgiasi, kodėl jie linkę ignoruoti kitus? To priežastys – galbūt profesinės kompetencijos stoka ar asmeninės savybės?
Jūsų minimą situaciją (ignoravimas, patiriamas darbo vietoje) galima traktuoti kaip vieną iš darbe patiriamo psichologinio smurto apraiškų.
Gali būti keletas ignoravimo priežasčių, dauguma jų – asmeninio pobūdžio, pvz.:
- Pavydas. Kolega bijo konkurencijos, naujai priimtą darbuotoją traktuoja kaip potencialiai pavojingą varžovą.
- Dažniausiai taip elgiasi asmenys, pasižymintys žemu savęs vertinimu. Ignoruodami, nesuteikdami pagalbos arba žemindami naujoką, jie stengiasi parodyti esantys pranašesni, kompetentingesni už jį. Žmogus tenkina asmeninius poreikius – kito asmens žeminimas leidžia patirti pranašumo jausmą ir tarsi įrodyti sau, kad yra geresnis.
- Jei žmogus žino, kad jį atleidžia, ir jis tiesiog privalo naujajam darbuotojui perduoti informaciją, jis gali ignoruoti iš keršto arba dėl motyvacijos stokos: juk jis bet kokiu atveju palieka darbą, įmonės gerovė ar planai jam neberūpi.
Prašome pavardinkite ignoravimo būdus.
Tai gali būti vengimas supažindinti naujoką su jo naujosiomis pareigomis, kolegomis, nesisveikinti, demonstratyviai ignoruoti jo buvimą šalia, neatsakinėti į natūraliai kylančius klausimus arba atsakyti įgeliančiu tonu, pvz.: „gali susiprasti pats, aplink mane niekas nešokinėjo“ ir pan.
Kaip elgtis, jei kolega nekreipia į dėmesio, negirdi, ką jam sakome. Irgi ignoruoti, vengti?
Vengti nereikia, nes ateinate dirbti į kolektyvą ir privalote užmegzti darbo santykius. Jei pradėsite ignoruoti ignoruotoją, leisite jam pateisinti jo taktiką ir veiksmus, nes tarsi tapsite toks pats, kaip ir jis, ilgainiui taps neaišku, kas buvo tokio „karo“ iniciatorius. Nereikia išsigandus stengtis pataikauti arba įtikti, nes taip parodysite, kad esate silpnas, ir suteiksite jam galimybę pasijusti pranašesniam – juk taip elgdamasis žmogus dažnai to ir siekia.
Nėra tikslinga ir pradėti atvirai konfliktuoti. Geriau tvirtai, atvirai ir argumentuotai pasakyti savo nuomonę.
Kokie praktiniai patarimai, kaip spręsti tokią situaciją?
- Bandyti išsiaiškinti tokio elgesio priežastis. Geriausia pasišnekėti su jus ignoruojančiu bendradarbiu akis į akį. Taip išreikšite savo nuostatą netoleruoti esamos situacijos ir suteiksite jam galimybę liautis neprarandant žmogiško orumo.
- Kalbėtis apie problemą su kitais bendradarbiais. Jei kolektyvas didesnis, labai tikėtina, kad ne visi stengiasi jus ignoruoti. Tarp jų neabejotinai yra žmonių, kurie jus supras ir palaikys.
- Būti savimi. Suprasti, kad esi naujas žmogus, bandantis įsilieti į kolektyvą. Natūralu, kad nežinote kolektyve susiformavusių santykių, tradicijų. Visi jūsų bendradarbiai, taip pat ir ignoruojantys jus, kadaise buvo tokioje situacijoje ir privalėjo tapti kolektyvo dalimi.
- Suvokti, kad jus ignoruojantis ir tokio pobūdžio psichologinį terorą propaguojantis asmuo taip elgiasi grynai iš egoistinių paskatų arba spręsdamas savo psichologines problemas. Tai susiję su jūsų, kaip darbuotojo, pozicija, o ne su jumis asmeniškai – juk šis žmogus dažniausiai jūsų net nepažįsta.
- Jei situacija darosi nepakenčiama, pasikonsultuoti su psichologu apie esamą situaciją. Taip geriau suprasite, kas vyksta, ir apsaugosite savo sveikatą, nes nuolat patiriamas stresas gali paveikti dvasinę būseną ir pakirsti pasitikėjimą savimi, suabejoti savo galimybėmis ir asmeninėmis vertybėmis.
Ar visada reikėtų pranešti vadovui?
Jei jūsų vadovas supratingas ir nepriklauso ignoruojančiųjų būriui, galima su juo aptarti šią problemą. Kiekvienas vadovas yra suinteresuotas, kad jo vadovaujamame kolektyve vyrautų sveika, darbinga atmosfera, lemianti geresnius įmonės veiklos rezultatus. Bet kokiu atveju, jei ignoravimas trukdo atlikti pavestas užduotis arba jums iškeltus tikslus, reikia apie tai pranešti. Dėl to netapsite skundiku – juk už darbo rezultatus esate atsakingas ir privalėsite atsakyti jūs pats.
Gal ko svarbaus nepaklausiau?
Jei žmogus nesugeba padėti sau ir išspręsti situacijos, iškyla grėsmė ir jo sveikatai. Patiriant tokio pobūdžio terorą, būtina spręsti šią problemą. Tiesiog, tyliai kenčiant ir išgyvenant tokią nuolatinį psichologinį diskomfortą keliančią situaciją, gali pasireikšti ilgalaikio streso pasekmės: susilpnėja dėmesys, dingsta motyvacija, vyrauja depresinės nuotaikos, ima varginti psichosomatinės reakcijos – miego, širdies ritmo sutrikimai, pečių ir nugaros raumenų skausmai, galvos, skrandžio skausmas, virškinimo sutrikimai.
Jei dėl sveikatos sutrikimų tampame nedarbingi, galime prarasti ir darbą. Tuomet ir bandymas bet kokia kaina ištverti vardan darbo vietos išsaugojimo tampa beprasmis.
Konsultavo psichologas Gintaras Šmatavičius
Tel.: +370 655 20825
El. paštas: gsmatavicius@gmail.com
