Kraujo vėžys: kodėl išsivysto žinoti svarbu, bet svarbiau – kaip kuo greičiau pasveikti
Kraujo vėžys nėra viena liga, tai didelė onkologinių ligų grupė. Neretai šios ligos trenkia lyg perkūnas iš giedro dangaus, nes jokių matomų rizikos veiksnių joms rastis tarsi ir nėra. Kodėl jauna savimi besirūpinanti moteris, puoselėjanti sveiką gyvenseną, profilaktinės patikros metu sužino, kad serga progresavusia ūmine mieloleukemija? Kodėl sportiškas darbingo amžiaus žalingų įpročių neturintis vyras suserga limfoma? Šiandien tikslių atsakymų į šiuos klausimus dar nėra. Tačiau jau yra mokslo įrodytų būdų, kaip gydyti šias ligas, kaip elgtis po gydymo, kad liga negrįžtų.
Kaip vystosi kraujo vėžys?
Mūsų kūnas sudarytas iš begalybės ląstelių, kurių veikla įvairiose jo dalyse skirtinga, tačiau dauginasi ir atsikuria jos tokiu pat keliu. Sveikame organizme ląstelių dalijimasis, mirimas ir gimimas kontroliuojamas. Kai dėl įvairių priežasčių šis procesas sutrinka, ląstelės ima daugintis be paliovos. Šios pakitusios vėžinės ląstelės trukdo bręsti ir dalytis sveikoms, gyvena ilgiau nei sveikos, išplinta po visą organizmą. Pagal tai, kokių ląstelių veikla sutrinka, vystosi įvairios kraujo vėžio formos.
Kraujo vėžys – onkologinių ligų grupė, kurių dažniausios yra leukemija, limfoma ir mieloma. Limfoma prasideda limfinėje sistemoje ir skirstoma į dvi dideles ligų grupes – Hodžkino ir ne Hodžkino limfomas. Leukemija – tai baltųjų kraujo kūnelių leukocitų vėžys, kuris vystosi kaulų čiulpuose. Kaulų čiulpuose, kur gaminamos kraujas, yra dvejų rūšių kamieninių ląstelių – mieloidinių ir limfoidinių. Jeigu sutrinka mieloidinių ląstelių gamyba, vystosi mieloleukemija, jeigu limfoidinių – limfoleukemija. Dar viena dažna kraujo vėžio rūšis yra mieloma. Ji išsivysto iš pakitusios kaulų čiulpuose esančios plazminės ląstelės (plazmocito). Kiekviena iš šių kraujo vėžio formų turi daug rūšių ir porūšių, o pagal ligos ląstelių subrendimą ir vystymosi greitį kraujo vėžys gali būti ūminis arba lėtinis.
Vieną dieną – sveikas, kitą – sergantis kraujo vėžiu
Išgirdę kraujo vėžio diagnozę, žmonės patiria daugybę jausmų: šoką, išgąstį, neviltį, baimę, sumaištį. Kartu neretai neigia diagnozę, sakydami, kad tyrimų rezultatai veikiausiai ne jų, kad įsivėlė klaida. Žmonės nustemba, ypač tie, kurie neseniai, pavyzdžiui, prieš 2–3 mėnesius, tikrinosi profilaktiškai, atliko išsamų kraujo tyrimą, ir jokių grėsmingos ligos požymių jiems rasta nebuvo. Iš tiesų, sergant kraujo vėžiu kraujo tyrimas, kuris, atrodytų, pirmiausiai ir greičiausiai turėtų tapti blogas, gana ilgai gali būti nepakitęs ir nerodyti ligos. Kita vertus, ūminės kraujo vėžio formos gali vystytis labai greitai, ir tuomet liga progresuoja ne mėnesiais, o dienomis. Tokiu atveju prieš 2–3 mėnesius žmogus iš tiesų galėjo būti visiškai sveikas. Lėtinės formos vystosi lėčiau, ir tai sudaro prielaidas ligą aptikti ankstyvų stadijų. Kita vertus, lėtinė ligos eiga taip pat klastinga, nes žmogus pripranta prie tam tikrų sveikatos pokyčių, pavyzdžiui, greito nuovargio, stipraus prakaitavimo, dusulio, ir paprasčiausiai nekreipia į tai dėmesio, nesieja su rimta liga.
Kaip pastebėti ligą anksti?
Nors vystymosi pradžioje kraujo vėžio jokie požymiai neišduoda, vis dėlto tam tikri nespecifiniai šių ligų simptomai yra. Tai:
- staigus svorio kritimas;
- gausus prakaitavimas, ypač naktį;
- nuovargis, kuris juntamas ir nieko neveikiant;
- bendras silpnumas;
- dažnas sergamumas infekcijomis, nes susilpnėja imunitetas;
- dusulys, fizinio krūvio netoleravimas;
- limfmazgių padidėjimas;
- apetito nebuvimas;
- pilnumo jausmas po šonkaulių lanku (dėl padidėjusiu kepenų, blužnies);
- lengvai atsirandančios kraujosruvos odoje (jei to nebuvo anksčiau), kraujavimas iš nosies, dantenų.
Gydymas individualus
Kraujo vėžys – labai didelė ligų grupė, vien limfomų yra daugiau kaip 60 rūšių, tad ir gydymas kiekvienu atveju yra skirtingas. Pagrindiniai gydymo būdai yra stebėjimas, chemoterapija, spindulinė terapija, imunoterapija, chirurginis gydymas, kamieninių ląstelių transplantacija. Gera žinia, kad pastarųjų metų medicinos pasiekimai leidžia kalbėti apie daugumą kraujo vėžio tipų kaip apie lėtinę, o ne mirtiną ligą.
Šiandien mūsų šalyje gyvena apie 100 tūkst. žmonių, kuriems diagnozuotas įvairios lokalizacijos vėžys, o apie 20 tūkst. iš jų šia liga serga daugiau kaip 10 metų. Per metus Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų kraujo vėžio atvejų. Iš viso žmonių, kurie serga limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių navikais, yra 6286 (2019 m. Higienos instituto duomenys).
Kaip elgtis po ligos?
Liga ir vaistai nualina organizmą. Todėl klausimas, ką daryti, kad kuo greičiau pavyktų atgauti jėgas, kad liga neprogresuotų ir neatsinaujintų, yra dažnai užduodamas žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis. Pirmiausia ir dažniausiai žmonės stengiasi subalansuoti mitybą, papildyti organizmą trūkstamomis medžiagomis, kurios padėtų sustiprėti, normalizuotų pakitusį imunitetą. Tačiau visus papildomus preparatus ir alternatyvias priemones reikėtų vertinti labai atsakingai. Ligos išsekintas žmogus negali ir neturi vartoti, kas pakliuvę, ką patars kaimynas ar internetas. Onkologiniam ligoniui svarbu žinoti, kad:
- ne visi augalai tinka sergant onkologine liga;
- žolinių preparatų, maisto papildų vartojimas rekomenduojamas užbaigus tradicinį onkologinį gydymą arba tarp chemoterapijos kursų;
- savigyda gali būti pražūtinga;
- dėl papildomų preparatų, naudingų medžiagų, vitaminų vartojimo būtina pasitarti su gydančiu gydytoju;
- be mitybos, svarbus fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis, kokybiškas miegas ir gera psichikos sveikata.
Kuo polifenoliai naudingi sergantiems vėžiu?
Augalai gamina medžiagas antioksidantus, kurie ne tik suteikia spalvą ar sustiprina vaisių skonį bei aromatą, bet ir padeda išlikti, kad jie nepūtų, nepelytų, nemirtų. Šiomis augalų medžiagomis, – dažniausiai tai polifenolinės medžiagos, – gali pasinaudoti ir žmogus.
Polifenoliai pasižymi vėžinių procesų atsiradimą ir vystymąsi veikiančiomis savybėmis: jie veikia uždegimą, koreguoja imunitetą, apsaugo ląsteles nuo oksidacijos sukeltų mutacijų, stabdo vėžinių ląstelių mitybą, nes slopina kraujotakos susidarymą navikuose. Šiandien plačiausiai tyrinėjami polifenoliai – kurkumimas (išgautas iš ciberžolės) ir resveratrolis.
Ką dar svarbu žinoti, norint papildyti mitybą?
Medikai pabrėžia, kad svarbu ne tik žinoti, kokios medžiagos naudingos onkologiniams ligoniams, bet ir kaip jas vartoti, kad organizmas visas gerąsias augalų savybes kuo puikiausiai pasisavintų. Todėl, norint turėti naudos iš kurkumino, reikia žinoti, kad, vartojant jo su maistu kaip prieskonį, pasisavinama tik apie 10 proc. šios naudingos medžiagos. Kurkuminas pats vienas yra sunkiai pasisavinamas junginys. Norint pagerinti kurkumino pasisavinimą, jo reikia vartoti VIENAME junginyje su kitu polifenoliu resveratroliu. Taigi augalų deriniai, mišiniai yra geriau už grynų medžiagų vartojimą.
Kitas svarbus dalykas – kad papildas netirptų skrandyje, nes neretai tiek sveikų, tiek sergančių asmenų gali būti jautrios kepenys, skrandis. Ypač ligonio virškinamoji sistema gali būti įjautrinta dėl gydymo ir ligos. Kapsulės ar tabletės dar labiau apkrauna ir apsunkina virškinimą, veikliųjų medžiagų pasisavinimas vyksta prastai, ir atitinkamai mažėja suvartoto produkto nauda. Dėl to patariama vartoti skystą polifenolių formą, pavyzdžiui, skystą resveratrolį su skystu kurkuminu VIENAME, kuri Lietuvos mokslininkų pagaminta taip, kad nedirgintų skrandžio ir pasisavintų žarnyne. Taikant pažangias technologijas skysta polifenolių forma pasisavinama net iki 6 kartų geriau. Skysta polifenolių forma pagaminta naudojant efektyvaus pasisavinimo technologiją, įterpiant veikliąsias medžiagas į skystyje esančias mažutes mikrokapsules. Tokia pažangi pasisavinimo technologija jau daugybę metų taikoma chemoterapiniams ir kitiems vaistams, būtent tam, kad būtų pasiekta didžiausia nauda. Įrodyta, kad skystos polifenolių formos pasisavinimas prilyginamas injekcijoms į veną.
