Krūties vėžys – lėtinė liga, išsivystanti ne per vienerius metus
Onkologinės ligos klastingos. Jos vystosi tyliai, dažniausiai daug metų tūno žmogaus organizme, nors pats žmogus nieko blogo nejaučia. Iš kitos pusės, žmogus nėra bejėgis prieš ligą. Tvirtai įrodyta, kad sveika gyvensena gali sumažinti šios ligos riziką. Taigi liga vystosi ilgai, tad ir žmogus turi daug laiko jai pažaboti.
Apie vieną dažniausių moterų ligų – krūties vėžį – kalbamės su gydytoja chemoterapeute Edita Juodžbaliene.
Kokia bendra sergamumo onkologinėmis ligomis situacija?
Vien sausi skaičiai kalba patys už save – ne visi susirgusieji miršta. Sergamumas didėja, tačiau mirtingumo kreivė stabilizavosi. Žodis „vėžys“ plačiai eskaluojamas, tačiau pamirštama, kad mirtys nuo onkologinių ligų sudaro mažesnę dalį. Visiems žinoma, kad netinkamo gyvenimo būdo sukeltas lėtinis uždegimas yra lėtinių ligų, tarp jų ir vėžio, priežastis. Šiandien padėtis tokia, kad daugiau nei pusė visų mirčių priežasčių yra širdies ir kraujagyslių ligos. Štai apie ką reikia net ne kalbėti, o šaukti. Genetinių priežasčių sukeltų ligų skaičius mažas, daugelį ligų užgyvename patys. Esu įsitikinusi – jei gyvensime nuo jaunumės galvodami apie sveikatą, sirgsime mažiau ir iki lemties gyvensime kokybiškiau.
Koks sergamumas krūties vėžiu – ligos, kurią turbūt tenka diagnozuoti dažniausiai?
Moterims krūties vėžys, vyrams prostatos vėžys jau daug metų užima lyderių pozicijas. Kuo didesni pacientų srautai, tuo daugiau tyrimų atliekama visame pasaulyje, tuo daugiau dėmesio skiriama gydymo metodams. Ir tai ne vien vaistai: tai ir diagnostika, ir kompleksinio gydymo metodų tobulinimas. Kasmet gydytojus pasiekia įvairių mechanizmų chemoterapiniai, hormoniniai, taikinių terapijos vaistai.
Kaip pasikeitė gydymas per Jūsų ilgametę praktiką?
Chemoterapija, kaip mokslas, atsirado tik po Antrojo pasaulinio karo. 35 metai mano darbinės veiklos – jau visa epocha. Jauni gydytojai nežinotų kaip dirbti, kai yra gal 10 citostatikų ir keletas hormonoterapinių vaistų. Darėme ką galėjome ir pasiekdavome gerų rezultatų – iki šiol sutinku savo senų pacientų. Šiandien yra nepalyginti didesnės gydymo galimybės, tačiau keičiasi, agresyvėja ir pačios ligos. Padaugėjo informacinių technologijų, bet sumažėjo laikas, skirtas bendrauti su ligoniu. Ankščiau tekdavo pasitikėti rankomis, nuojauta, dabar kartais ir naujausios aparatūros vos suranda problemą. Deja, gimstame nei per anksti, nei per vėlai.
Kokia išgyvenamumo statistika, ką sako Jūsų patirtis?
Patirtis ir oficiali statistika – du skirtingi dalykai. Gydytojai, remdamiesi savo asmenine praktika, negali jausti bendros statistikos, nes dažniausiai specializuojasi tik gydydami tam tikras ligas. Jaučiu, kad pas onkologus ateina nemažai jaunų žmonių (bet ir aš pati senstu). Ateina tas laikas, kai visi jaunesni už tave. Labai norėtųsi, kad dar jie būtų ir sveiki. Deja, atrodo, kad mano karta, būdama to amžiaus, buvo sveikesnė. Gal todėl, kad maistas buvo paprastas, visi važinėjome autobusais, daug vaikščiojome. Žmogų gadina perteklius. Maisto pasirinkimas didelis, o jei neturi žinių, kas tau tinka, gali pasiklysti tarp gražių reklamų. Žmogus pradėjo sirgti, kai iš nepritekliaus papuolė į perteklių. Suvalgome daug neefektyvių kalorijų, o, važinėdami nuo durų prie durų, jų neišnaudojame. Vyksta įdomūs dalykai – jauni sportuoja dėl grožio, vyresni dar tik mokosi prisijaukinti sąmoningą judėjimą dėl sveikatos.
Kokie patarimai moterims, išgirdusioms diagnozę?
Pasigendu vieno dalyko – pamirštame, kad turėsime sulaukti senatvės. Kada ji ateis – niekas nežino, bet apie tai reikia galvoti, kol jaunas, o ne kai sužinai diagnozę. Senatvei ir ligoms niekas nei sąmoningai, nei nesąmoninga nesiruošia. Koks dabartinis daugelio žmonių gyvenimo būdas – valgymas turi būti tik skanus, pagulėti smagiau nei pajudėti. Dar ir šiandien žmonės be žalingų įpročių laikomi keistuoliais. Taigi psichologiškai nesame pasiruošę sunkumams. Darome daug netinkamų sveikatai dalykų, kurie kaupiasi, kaupiasi ir „pražysta puokšte ligų“.
Kai onkologinėmis ligomis serga jauni, ieškoma genetinių priežasčių. Kai ateina pagyvenę žmonės, kuriems nustatyti daugybiniai organų pažeidimai, nesistebima, kad tiek ilgai esantys ir tokie gilūs organizmo sutrikimai privedė prie onkologijos. Jei tvirtas kūnas, tvirta valia, tvirta ir motyvacija. Praktikoje tenka stebėti, kad dažnai pirmą kartą atėjusi pacientė nieko nežino apie save, neturi elementarių anatominių žinių ir jokio psichologinio supratimo, kaip valdyti emocijas. Ir tokiam nežinančiam ir neparuoštam ligoniui reikia pasakyti blogą žinią, paaiškinti nepageidaujamus gydymo poveikius, prognozę. Labai gerai suprantu ir matau, kas dedasi jų galvose. Nieko negirdi ir nemato. Kažkodėl šiandien gyvuoja mada pas gydytoją ateiti vienai pačiai. Dėkui už pasitikėjimą, bet būtent tas minčių ir jausmų chaosas priverčia vakarais „sėdėti“ internete, konsultuotis su daktaru „Google“ ir panašaus likimo draugėmis. Nerimą sukelia tik nežinomybė. Pamirštame, kad atėjusi liga – tai mūsų liga, kad nei kaimynės, nei pokalbių draugės liga nebus panaši. Taip, pasidalyti mintimis su likimo draugėmis labai gerai, bet tik negydyti vienai kitos – ligos, situacijos niekada nebus vienodos. Patariu susikaupti ties savo problemomis. Pasitikėti medikais, daugiau klausti, stebėti savijautos pakeitimus.
Ką daryti, kad liga negrįžtų, jei jau išsigydėme?
Niekada nemeluoju, kad po pusmečio ar metų gydymo moteris jau yra pasveikusi. Pagal tarptautines rekomendacijas visų sirgusiųjų onkologinėmis ligomis stebėjimas truks ne mažiau kaip 5-erius metus. Krūties vėžys ypatingas tuo, kad iš dviejų liaukų pašalinama tik dalis audinių. Kadangi rizikos veiksniai veikė abi krūtis, o suvėžėjo tik viena, rizika, kad liga gali atsinaujinti ar išsivystyti naujoje vietoje, išlieka. Be to, moteris sensta, stebimos ne tik krūtys, bet reikia nepamiršti ir kitų profilaktinių programų. Dažnai girdžiu: „kol gydėte, kažką dariau, jaučiausi ramesnė“. Darbas dėl savo sveikatos tikrai nesibaigia, greičiau tik prasideda gydymui pasibaigus.
Sveikos gyvensenos principų reikia laikytis visą likusį gyvenimą, reikia prižiūrėti save, kad neprogresuotų gretutinės ligos, padėti organizmui išsivalyti, normalizuoti vitaminų, polifenolių balansą, su galimais ligos recidyvais kovoti natūraliais vėžį veikiančiais turinčiais papildais. O jų pasiūla šiandien nereali. Pacientai vis atviriau pasako, ką vartoja papildomai. Mano pastebėjimas – daugiau nėra geriau. Žmogui, kuris neserga onkologine liga, apsauga bus natūralios medžiagos (vitaminai, polifenoliai), tačiau sergantiems stipresnį poveikį turės medžiagos, turinčios alkaloidų.
Papildomos priemonės sergant ar persirgus onkologine liga
Medikai vieningai sutaria: jei jau sirgote vėžiu ir buvote gydyti chemoterapija, pavienių medžiagų, pvz., polifenolių, neužtenka. Rekomenduojama kartu vartoti ir citotoksinį poveikį (vėžį veikiančių) turinčių junginių – alkaloidų ir glikoproteinų, kurių daugiau kaip 20 yra ugniažolėje. Tai labai svarbu, kad liga negrįžtų.
Verta žinoti, kad kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija sukurtas specialios medicininės paskirties maisto produktas Lidonium yra skirtas mitybai reguliuoti, esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, vėžio profilaktikos metu, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams. Primenu visiems onkologiniams pacientams, kad vėžio atkryčio profilaktikai Lidonium su ugniažole turi būti vartojamas visą laiką. Tai yra medicininės paskirties maisto produktas, ne papildas, tad turi griežtas dozavimo rekomendacijas po chemoterapijos, nepriklausomai nuo to, ar vartojate kartu ir kitus maisto papildus. LIDONIUM VARTOJIMAS VĖŽIO ATKRYČIO PROFILAKTIKAI: pirmus metus po vėžio gydymo rekomenduojamas 12 ciklų kursas, po to kasmet 6 mėnesių kursas (iki 5-erių metų). Vartojamas 21 d., po to rekomenduojama 7 d. pertrauka.
Lidonium yra specialiosios medicininės paskirties maisto produktas.
