Mano vaikui diagnozuota hipertenzija: ką daryti?
„Su dešimtmete dukra lankėmės poliklinikoje, profilaktiškai tikrinome sveikatą prieš mokyklą. Buvau nemaloniai nustebinta, nes gydytoja pasakė, kad mano mergaitė turi antsvorio (kūno masės indeksas (KMI) daugiau 21). Mūsų šeimoje nėra liesų, visi esame tvirti drūti. Bet gydytoja tikina, kad dukros svoris per didelis ir kad tai atsilieps jos sveikatai. Kita nemaloni staigmena – padidėjęs kraujo spaudimas. Ką daryti?“.
Nutukęs vaikas = nutukęs suaugusysis
Šeimos gydytojai ir pediatrai pažymi, kad aprašyta situacija dažna jų darbe.Vaikų nutukimas tampa vis aktualesnis. Kartu su augančiu nutukusių vaikų skaičiumi auga ir kitų ligų statistika, pvz., širdies ir kraujagyslių, kurioms padidėjęs KMI, nejudrumas, per didelis cholesterolio, gliukozės kiekis kraujyje turi lemiamą reikšmę. Nutukimas vaikystėje dažnai pereina į nutukimą sulaukus pilnametystės, todėl vaikų antsvorio ir nutukimo padidėjimas yra vienas iš pagrindinių neigiamų suaugusiųjų nutukimo veiksnių.
Neretai dėl to, kad vaikas nutukęs, kalti patys tėvai, kurie nuo mažens įkalbinėjo suvalgyti „šaukštelį už mamytę“, „šaukštelį už tėvelį“. Vaikai yra pažeidžiami, nes priklausomi nuo šeimos įpročių. Jeigu šeimoje mityba nėra sveika, porcijos per didelės, dažnai valgomas greitas maistas, kasdien neapsieinama be bandelių, o kartu dar jokio dėmesio neskiriama sportui, suprantama, kad ir vaikas perima šios nesveikos gyvensenos įpročius. Kita bėda – nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais.
Kodėl grėsmingas antsvoris?
Antsvoris ir nutukimas yra daugelio ligų rizikos veiksnys, kuris vienodai neigiamai veikia tiek suaugusiųjų, tiek vaikų sveikatą. Kad nutukimas didina širdies ligų, arterinės hipertenzijos riziką vaikams, įrodyta atlikus daug įvairių tyrimų. Jų duomenimis, 60 proc. 5–10 metų per didelio svorio vaikams yrabent vienas iš trijų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis (hiperlipidemija) ar padidėjusi insulino gamyba (hiperinsulinemija). Ir net 20 proc., t.y. kas penktam, tokių vaikų yra du ar daugiau tokių veiksnių.
Vaikų arterinė hipertenzija skirstoma į pirminę, kurios priežastys nėra aiškios ir kurią nulemia genetiniai veiksniai bei gausybė išorinių veiksnių, ir antrinę – sukeltą tam tikrų organų ar sistemų ligų (inkstų ir kraujagyslių, širdies, endokrininių ligų ir kt.). Moksliniai tyrimai patvirtina, kad pirminė hipertenzija daug dažniau diagnozuojama nutukusiems vaikams.
Padidėjęs kraujospūdis vaikystėje =padidėjęs kraujospūdis suaugus
Vaikams hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) ir diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas lygus arba didesnis kaip 95-ta procentilė ir kai toks padidėjimas nustatomas ne mažiau kaip tris kartus.Yra neginčijamų sąsajų tarp vaikystės, paauglystės ir brandaus amžiaus kraujo spaudimo: 30–50 proc. vaikų, sirgusių hipertenzija, šia liga serga ir suaugę. Todėl arterinę hipertenziją vaikams reikia nustatyti kuo anksčiau, kad, pritaikius profilaktines priemones ar tinkamą gydymą, būtų išvengta širdies ir kraujagyslių struktūrinių pakitimų.
Ką daryti, jeigu vaikas turi antsvorio ir jo spaudimas yra padidėjęs?
Kalbant apie antsvorį, svarbiausi veiksniai, kuriuos reikėtų koreguoti, yra du. Tai netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas. Taigi reikėtų įvertinti šeimos įpročius ir keisti juos visiems šeimos nariams. Juk neįmanoma vienam vaikui, be tėvų,maitintis sveikai. Vaikai, kaip ir suaugusieji, turi mokytis „išgirsti“ savo natūralų alkio jausmą, labiau rūpintis ne tuo, kiek suvalgoma, o tuo, kas valgoma. Primename, kad pagrindiniai sveikos mitybos principai yra nuosaikumas, įvairumas ir subalansuotumas. Rekomenduojama valgyti įvairius produktus, dažniau rinktis augalinės kilmės, daugiau valgyti šviežių vaisių ir daržovių. Beje, normalizuodami svorį, kartu normalizuosime ir kraujo spaudimą.
Kaip gydyti padidėjusį kraujo spaudimą, gali spręsti tik gydytojas. Tiesa, jis gali rekomenduoti ir nemedikamentines priemones. Pavyzdžiui, jeigu vaikas priskiriamas rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei, rekomenduojama visiškai papildomai nesūdyti maisto. Druskos pakankamai yra ir žalioje mėsoje, ir daržovėse, ir duonos bei mėsos gaminiuose ir kt. Kitas svarbus nemedikamentinio gydymo momentas – gerti pakankamai skysčių. Skysčių vaikui reikėtų duoti tiek, kiek reikia pagal jo fiziologinį poreikį. Koks kiekvieno vaiko fiziologinis skysčių poreikis, tėveliams turėtų pasakyti šeimos gydytojas. Pavyzdžiui, 50 kg sveriančiam paaugliui dienos fiziologinis skysčių poreikis yra apie 2 l.
Nejudra– šių dienų rykštė. Ilgas be pertraukos sėdėjimas prie kompiuterio, besaikis televizoriaus žiūrėjimas didina įvairių ligų riziką, hipertenzijos taip pat. Todėl tėveliai turėtų stengtis, kad jų atžalos kiaurą parą netūnotų prie kompiuterio, kad protinę veiklą kaitaliotų su fizine. Įrodyta, kad televizorius,kompiuteriniai ir kiti tokio pobūdžio žaidimai yra centrinės nervų sistemos dirgikliai, kurie taip pat didina kraujo spaudimą. Todėl tėveliams turėtų rūpėti, kad jų vaikai pakankamai laiko praleistų gryname ore, sportuotų. PSO rekomenduoja, kad kiekvieną dieną vaikas būtų fiziškai aktyvus ne mažiau kaip valandą. Deja, apklausos rodo ką kita: tik 15,5 proc. mūsų šalies moksleivių fizinis aktyvumas atitinka normą.
