Mokiniai grįžo į klases. Kaip pandemija paveikė jų psichikos sveikatą?
Po ilgai trukusio karantino vaikai grįžo į mokyklas. Jie gali džiaugtis bendravimu su draugais, tenkinti savo emocinius ir socialinius poreikius. Tačiau niekas negali būti tikras, kad karantinas vėl nebus įvestas, ir moksleiviams vėl neteks mokytis per nuotolį, atsisakyti tiesioginio bendravimo, burelių ir kitų veiklų. Kaip karantinas paveikė moksleivių psichikos sveikatą?
Vaikų psichikos sveikata ir anksčiau kėlė rūpesčių
Higienos instituto duomenimis, 2019 m. mūsų šalyje buvo daugiau kaip 293 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų (7-17 m.), ir jie sudarė 10,5 proc. visų šalies gyventojų. Vaikų psichikos sveikata ir anksčiau kėlė rūpesčių. Smogus pandemijai, ji dar suprastėjo. 2019/2020 m. mokslo metais psichikos ir elgesio sutrikimai sudarė 60,07 atvejo tūkstančiui gyventojų, t.y. šeši vaikai iš šimto turėjo šių sutrikimų. Daugiausiai buvo nustatyta elgesio ir emocijų sutrikimų, prasidedančių vaikystėje ir paauglystėje (35,03 atvejo tūkstančiui gyventojų, Higienos instituto duomenys).
Vilniaus universiteto prof. R.Jusienės vadovaujama mokslininkų grupė atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad praėjusių metų rudenį, įvedus karantiną, moksleivių, turinčių psichikos sutrikimų, skaičius ėmė didėti. Problema, kad gana dažnai vaikystėje ar paauglystėje pasireiškę psichikos sutrikimai nepalieka vaikų ir jiems suaugus.
COVID 19 pandemijos padariniai vaikų psichikos sveikatai
COVID 19 pandemija neabejotinai turėjo įtakos vaikų sveikatai. Vaikai labiau pažeidžiami, jie labiau priklauso nuo emocinės aplinkos šeimoje, mokykloje. Bendravimo stoka, socialinių poreikių netenkinimas atsiliepė jų psichikos būklei. Nuotolinis mokymas privertė vaikus ilgiau sėdėti prie kompiuterio. Karantino apribojimai neleido žaisti su kitais vaikais lauke, lankyti įvairių burelių. Tuo tarpu kontaktinis ugdymas ir bendravimas yra priimtiniausia ugdymo forma tiek pradinių klasių, tiek vyresnių klasių moksleiviams.
Įvairių šalių mokslininkai nagrinėjo COVID 19 pandemijos padarinius ir nustatė, kad ženkliai padidėjo vaikų nerimo ir depresijos, elgesio, dėmesio sutrikimų ir polinkio į savižudybes skaičiai. Tyrėjai nustatė, kad pažeidžiamesni buvo vaikai, augantys nepilnoje šeimoje*.
Nerimo ir depresijos sutrikimai – vieni dažniausių. Įtampa šeimoje, tėvų stresas ir per didelė jų kontrolė, sunkumai mokykloje daro įtaką šiems sutrikimams pasireikšti, o pandemijos metų šių veiksnių padaugėjo*.
Paauglių nerimo lygis buvo didesnis nei jaunesnių vaikų, mergaičių didesnis negu berniukų. Paauglių nerimui augti įtakos turėjo ir per didelė informacija apie koronaviruso plitimą, taip pat ir susirgimas COVID 19 liga šeimoje. Nerimo lygis buvo tiesiogiai susijęs su depresijos požymiais. Depresijos riziką didino blogi santykiai su tėvais, patiriamas emocinis ar fizinis smurtas, didesnė COVID 19 ligos rizika.
Nagrinėdami nuotolinio mokymo įtaką depresijai ir nerimui, tyrėjai nustatė, kad jeigu vaikui mokslai sekėsi gerai, jeigu nebuvo techninių trikdžių, tuomet toks mokymas įtakos šiems sutrikimams neturėjo. Tačiau jeigu vaikas per nuotolį mokėsi prasčiau, nes jam buvo sunkiau suprasti dėstomą medžiagą, kilo problemų norint pasiaiškinti dėl nesuprastų dalykų, jis stokojo motyvacijos, tuomet dažniau pasireiškė ir depresija.*
Kitas vertus, šie įvairiose šalyse atlikti tyrimai nustatė, kad daliai vaikų pandemija padarinių nesukėlė arba net psichikos sveikatą pagerino, nes pagerėjo santykiai su tėvais, vaikai jautėsi namie saugus, augo jų psichologinis atsparumas.
Kokius simptomus tėvai gali pastebėti?
Pagrindiniai vaikų-paauglių psichikos sutrikimų, depresijos simptomai yra šie:
- didelis jautrumas, dirglumas;
- negalėjimas susikaupti;
- emocinė įtampa;
- agresyvus elgesys, pykčio protrūkiai;
- miego sutrikimai;
- apetito svyravimai;
- sunkumai mokykloje, blogėjantis pažangumas.
Svarbu pastebėti depresiją ligos pradžioje, neužleisti ligos. Deja, bet neretai anksti pastebėti sutrikimus nepavyksta dėl blogų vaikų ir tėvų santykių, tėvų negebėjimo ir nenoro suprasti vaiko išgyvenimus, spaudimo, kad vaikas mokytųsi gerai, griežtų bausmių arba priešingai – nuolaidžiavimo. Tėvai turėtų stebėti, domėtis vaiko būsena, jie turėtų mokėti įsiklausyti ir išgirsti, ką sako jų vaikai. Pastebėję, kad prislėgta vaiko nuotaika trunka ilgiau nei dvi savaites, net ir tuo atveju, kai priežastis yra ir atrodo suprantama, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.
Veiksniai, kurie stiprina vaiko psichikos sveikatą:
- gera fizinė sveikata;
- subalansuota mityba;
- pakankamas fizinis aktyvumas;
- stiprios šeimos vertybės ir laikas, praleistas su tėvais;
- tėvų meilė;
- pasitikėjimas savimi;
- saugi aplinka;
- geri socialiniai ir emociniai įgūdžiai.
Šaltiniai:
*“COVID 19 pandemijos įtaka vaikų psichinei sveikatai. Literatūros apžvalga. G.Repšytė, R.Veitaitė, J.Gasienė
