Nemėgiamas darbas didina tikimybę susirgti depresija?
Kiekvienas norėtų, kad darbas būtų hobis, o hobis– darbas. Tačiau realybėje tokių laimingų žmonių nėra daug. Statistikos duomenimis, mylimą darbą dirba tik 2-3 procentai žmonių pasaulyje. Kaip yra iš tikrųjų?
Lietuvoje dauguma darbuotojų nepatenkinti savo darbu?
Prieš keletą metų (2014 m.) JAV atliktos apklausos metu nustatyta, kad net 52 proc. jaunų suaugusiųjų nėra patenkinti savo darbu. Panašūs rezultatai tuo pat metu gauti ir Lietuvoje.
Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje nusivylusių, nepatenkintų darbu ir nemotyvuotų darbuotojų skaičius išlieka aukštas, nors šiek tiek ir mažėja, palyginti su ankstesniais metais, tačiau yra didesnis negu Latvijoje ir Estijoje. Šis tyrimas buvo atliktas 2014 m. vasario-kovo mėnesiais. Jame dalyvavo 454 vyresni kaip 18 m. dirbantieji. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma dirbančiųjų nėra patenkinti darbu. Pagal pasitenkinimą darbu ir požiūrį į darbovietę,darbuotojai skirstomi į keturis tipus: atsiskyrėliai, gyventojai, vedliai ir kritikai. Mūsų šalyje dažniausiai sutinkami atsiskyrėlių tipo nusivylę darbuotojai, kurie nėra patenkinti darbu. Jie sudarė 43 proc. Dar 34 proc. darbuotojų – gyventojų tipo, kurie pakenčia darbą, suteikia įmonei stabilumo, tačiau jų nemotyvuoja įmonės sėkmė ar kolegos. Vedlių tipui priklauso 13 proc. darbuotojų: jie save tapatina su įmone, jai lojalūs, patenkinti ir darbu, ir motyvacija. Apie 10 proc. darbuotojų yra kritikų tipo asmenys. Tai individualistai, kurie suinteresuoti tik savo karjera ir, esant palankiai progai, keičia darbą.
Nemėgstamas darbas atsilieps sveikatai
Taigi nepatenkintų ir nemėgstančių savo darbo žmonių pasaulyje yra daug. Todėl ir mokslininkus visada domino klausimas, ar nemėgstama veikla gali atsiliepti sveikatai. Tai bandė išsiaiškinti tyrėjai iš Ohajo universiteto (JAV).
Tyrime dalyvavo 643214-22 metų amerikiečių. Pasitenkinimas darbu vertinamas 1-4 balais: 1 balas – visiškas nepasitenkinimas, 4 balai – didelis pasitenkinimas. Tyrimo metu nustatyta, kad 45 proc. dalyvių visiškai nepatenkinti savo darbu ir 15 proc. – visiškai patenkinti. Respondentų sveikatos būklė buvo vertinama jiems sulaukus 40-ies. Kontrolinę grupę sudarė visiškai savo darbu patenkinti žmonės.
Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, kurie buvo visiškai nepatenkinti darbu, sulaukę 40-ies, dažniau sirgo depresija, juos dažniau vargino miego ir nerimo sutrikimai. Tyrėjai nustatė, kad nepasitenkinimas darbu buvo tiesiogiai proporcingas įvairių sveikatos sutrikimų išsivystymo rizikai.
Šis tyrimas dar kartą patvirtino gerai žinoma posakį, kad visos ligos yra nuo nervų. Pastaraisiais metais vis daugėja duomenų, kad stresas, įtampa darbe neigiamai veikia sveikatą. Įvairių tyrimų duomenimis, stresą darbe patiria daugiau kaip pusė dirbančiųjų. Kone tiek pat skundžiasi ir nuolatiniu nuovargiu.
Depresija …..nuo darbo
Darbas gali išprovokuoti depresiją dėl įvairių priežasčių. Viena jų – pervargimas, persitempimas – būdingas ne vien nemėgstamą darbą dirbantiesiems. Šios būklės neaplenkia ir darbu patenkintų žmonių. To kaltininkai – dideli darbo krūviai, ilgos darbo valandos, kas smarkiai nualina žmogaus organizmą, susilpnina imuninę sistemą. Vadinamieji darboholikai dažnai darbo užduotis nešasi į namus. Darbas po darbo valandų taip pat neprideda sveikatos. Galiausiai toks žmogus jau nebemoka atsipalaiduoti, yra nuolat įsitempęs, nerimastingas, nes visada galvoja apie darbą. Sutrinka ir miegas. Dėl to dieną žmogus būna pavargęs, suirzęs, nes nėra tinkamai pailsėjęs. Visa tai gali paskatinti įvairių ligų išsivystymą, depresijos taip pat. Mokslo įrodyta, kad daugiau nei 11 valandų per parą dirbantys žmonės net du kartus dažniau serga depresija negu tie, kurie dirba 7–8 val.
Iš kitos pusės, ir ne daugiau nei 7–8 val. dirbančiam žmogui darbas gali kelti įtampą, slogią nuotaiką, liūdesį, t.y. depresijos požymius. Tokia situacija galima dirbant ir mėgstamą, ir nemėgstamą darbą, kai jame patiriama daug streso, kai nuolat tenka atlikti sunkias užduotis, kurios išsekina.
Depresiją provokuojančios profesijos
JAV narkologijos ir psichiatrijos tarnybų valdyba (SAMHSA) paskelbė, kad dažniausiai depresija serga slaugytojai, auklės, viešojo maitinimo, socialinės ir sveikatos apsaugos darbuotojai. Tokios išvados ekspertai priėjo įvertinus apklausos dėl sveikatos ir vaistų vartojimo duomenis. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 60 tūkst. 18-64 metų amžiaus visą dieną dirbančių žmonių. Dažniausia depresija buvo nustatoma ligonius ir senyvo amžiaus žmones slaugantiesiems, taip pat auklėms. Apie 11 proc. šių specialybių žmonių kasmet dvi ar daugiau savaičių kentė dėl depresijos. Antroje vietoje buvo viešojo maitinimo darbuotojai: 10,3 proc. padavėjų, virėjų ir barmenų vargino depresija, jie skundėsi bloga nuotaika, miego sutrikimais, apetito stoja ir dėmesio koncentracijos problemomis. Trečioje vietoje atsidūrė socialinės ir sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai: 9,6 proc. šių profesijų žmonių kasmet sirgo depresija.
