Nepasiduokime vėžiui, išnaudokime visas galimybes!
Vėžys – liga, kurios labiausiai bijoma, nes ligi šiol ji asocijuojasi su mirtimi. Vėžys nepaiso nei amžiaus, nei lyties, nei postų, nei išsilavinimo. Viso pasaulio mokslininkai deda daug pastangų ieškodami vaisto, kuris padėtų įveikti šią klastingą ligą. Tačiau panacėja nuo vėžio kol kas nėra atrasta. Kita vertus, šiandien, palyginti net su netolima praeitimi, pvz., situacija prieš dešimtmetį, sergantysis tikrai turi daug daugiau galimybių įveikti vėžį. Svarbu nenuleisti rankų, neprarasti vilties, domėtis savo liga ir visomis tiek tradicinės, tiek ir alternatyviosios medicinos galimybėmis.
Ar bando sergantieji vėžiu netradicinius gydymo metodus?
Kone visi gydytojai sutinka, kad netradicinės priemonės yra gerai, kai jos nepakeičia tradicinės medicinos gydymo būdų, o tik papildo galimą gydymo arsenalą. O tarp sergančiųjų vėžiu kone visi – savo noru ar pageidaujant artimiesiems – kartu su tradicinės medicinos metodais bando ir netradicinius. Be abejo, visada geriau, kai pacientai rūpinasi savo emocine būsena, ne užsisklendžia, ne ieško kaltų, o padeda sau savitaiga, užsiima naudinga ar dėmesį nuo ligos atitraukiančia veikla, lanko savitarpio pagalbos grupes ar vartoja augalinės kilmės preparatų. Taigi pagalbinėms priemonėms, pvz., fitoterapijai, gydant vėžį tenka svarbi vieta. Juolab kad augalai buvo pirmieji vaistai žmonijos istorijoje. Iš tiesų, mokslo įrodyta, kad jie padeda organizmui atsigauti po gydymo, pagerina inkstų ar kepenų veiklą, miegą, papildo sergančiojo racioną naudingomis ir gal trūkstamomis maisto medžiagomis ir netgi gali paveikti ligą. Tiesa, visi alternatyvūs gydymo metodai turėtų būti aptarti su gydančiu gydytoju.
Ar žinote, kad…
Vienas augalų, kuris gali padėti įveikti vėžį, yra amalas. Visi esame matę medžių, kurių viršūnėse ankstyvą pavasarį, kai visas medis dar būna be lapų, it didžiuliai paukščių lizdai žaliuoja rutuliški krūmai. Tai ir yra amalai. Šį augalą galima pavadinti naudingu parazitu, nes jis lyg ir maitinasi medžio šeimininko medžiagomis, tačiau pačiam medžiui nekenkia, jo nenumarina. Amalai auga lėtai ir gyvena net iki 70 metų. Dažniausiai amalai auga ant lapuočių (beržų, kriaušių, obelų), rečiau – spygliuočių. O didžiausią gydomąją galią turi ant pušų, vaismedžių, ypač ant obelų, parazituojantys amalai. Tiesa, amalas vis dėlto yra gana retas Lietuvoje augalas, todėl saugomas valstybės ir įtrauktas į Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą.
Žinomas tūkstančius, naujai atrastas prieš šimtmetį
Ligoms gydyti amalai vartojami jau nuo antikos laikų ir visada buvo laikomi universalia gydymo priemone. Šį augalinį vaistą skirdavo vidiniam kraujavimui, traukuliams, nevaisingumui, sąnarių uždegimams, taip pat reumatui, podagrai, isterijai, astmai, padidėjusiam kraujospūdžiui, galvos skausmams ar svaigimui, mėnesinių sutrikimams, nervų ligoms, psichiniam ir fiziniam išsekimui ir kitoms ligoms gydyti. Moksliniai straipsniai, kad amalas mažina kraujo spaudimą žmonėms, pasirodė jau 1906 m. Tiesa, ir pats žodis mistletoe – lietuviškai „amalai“ – reiškia „gydytojas“, o tradicija bučiuotis per šv. Kalėdas laikant amalo šakelę aprašyta dar vikingų mitologijoje. Todėl šis augalas tapo ir meilės, ir sveikatos simboliu.
Nors nuo įvairių ligų amalas vartojamas jau šimtmečius, bet vėžiui gydyti jis pradėtas vartoti tik šio amžiaus pradžioje, nuo 1920 m., ir tai siejama su Rudolfu Steineriu, kuris ir pradėjo jį skirti vėžiu sergantiems pacientams. Taigi amalų terapija jau keletą dešimtmečių yra viena dažniausiai vartojamų alternatyvių vėžio gydymo metodų Europoje, ypač ji populiari Vokietijoje. Šioje šalyje atlikta apklausa parodė, kad netradiciniams gydymo metodams onkologijoje pritaria 79,2 proc. gydytojų ir pusė jų (44,4 proc.) skiria amalo preparatų.
Vėžio gydymo procese amalų terapija skiriama kartu su standartiniais vėžio gydymo metodais (operacija, radioterapija, chemoterapija, imunoterapija). Ja siekiama pagerinti paties organizmo savigydos procesus, sulėtinti naviko augimą, sumažinti chemoterapijos ar radioterapijos sukeltus nepageidaujamus poveikius. Tradiciniai vėžio gydymo būdai kartu su piktomis naikina ir sveikąsias ląsteles, dėl to silpsta imuninė sistema. Alternatyvūs metodai, tokie kaip amalų terapija, stimuliuoja imuninį atsaką, paties organizmo savigydos procesus, ir tai netiesiogiai slopina vėžinio proceso vystymąsi ir plitimą.
Amalas žudo?
Amalo preparatai – tai vandeninis augalo ekstraktas. Jie gali būti skirtingi, atsižvelgiant į tai, ant kokių medžių augo amalai. Šiandien žinomi iš europnių kėnių, obelų ir iš pušų amalų pagaminti preparatai. Preparatų poveikį lemia unikalios amalo veikliosios medžiagos. Tai žudančiai navikines ląsteles veikiantys viskotoksinai, alkaloidai ir lecitinai. Be aminorūgščių, vitamino C, amalo sudėtyje yra ir triterpenų bei flavonoidų, t.y. medžiagų, kuriomis dėl jų galimų vėžį veikiančių savybių pastaraisiais metais itin domisi mokslininkai.
Kam tinka, kaip vartoti?
Amalo preparatai vartojami injekcijomis į poodį, 2–3 kartus per savaitę. Kai kurie žmonės gali patys pasigaminti amalo užpilų ar arbatų, tačiau tokiu atveju jie turėtų žinoti, kad, geriant amalo arbatas, veikliosios medžiagos suardomos virškinamajame trakte, todėl didelio poveikio tikėtis nereikėtų.
Amalo terapija (injekcijos į poodį) kiekvienam pacientui parenkama individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją, ligonio būklę ir savijautą, ir gali trukti nuo kelių mėnesių arba netgi tęstis visą gyvenimą. Iš skirtingų amalo atmainų pagaminti preparatai tinka skirtingoms vėžio formos ir ligonio būklėms gydyti. Pvz., iš europinio kėnio pagaminti preparatai rekomenduojami vėlesnėse ligos stadijose, sergant galvos, kaklo navikais, plaučių ir prostatos vėžiu. Taip pat vaikams ir paaugliams, susilpnėjus bendrai savijautai, gydant chemoterapija, radioterapija, jei kartu su vėžiu diagnozuojamos ir autoimuninės ligos. Ant pušų augantys amalai labiau tinka odos ir gleivinių (melanoma, sarkoma), taip pat kraujodaros organų (limfoma) ir sėklidžių, krūties piktybiniams navikams gydyti. Iš obelų amalų pagaminti preparatai labiau tinka sergant krūtų, kiaušidžių ar gimdos vėžiu, taip pat žarnyno, skrandžio ar šlapimo pūslės vėžiu.
Mokslas apie amalą
Nustatyta, kad amalo preparatai pailgina vėžiu sergančių ligonių išgyvenamumą, sukelia naviko regresiją, mažina cheminių preparatų nuo vėžio, spindulinės terapijos toksiškumą, pagerina gyvenimo kokybę. Visa tai įrodyta atlikus daugybę mokslinių tyrimų.
Taigi tyrimai įrodė, kad amalo preparatai:
- sumažina chemoterapijos ir radioterapijos sukeltus nepageidaujamus simptomus ir taip pagerina šių gydymo būdų toleravimą;
- gerina gyvenimo kokybę;
- slopina vėžinių ląstelių augimą ir neigiamą tradicinio gydymo poveikį sveikoms ląstelėms;
- mažina vėžio sukeltus skausmus;
- mažina depresiją;
- aktyvina organizmo apsaugines sistemas.
Amalo preparatų ateitis
Kodėl amalo preparatai veiksmingi gydant tokią sunkiai pasiduodančią ligą, kaip vėžys, kol kas iki galo nėra aišku. Amalas klasifikuojamas kaip biologinio atsako moduliatorius. Biologinio atsako moduliatoriai – tai biologiniai preparatai, kurie vieni ar kartu su kitais vaistais vartojami gydant piktybinius navikus ar sumažinant kitų vaistų nuo vėžio nepageidaujamus poveikius. Šiandien jau kalbama ir apie citostatikų (medžiagų, stabdančių vėžinių ląstelių dalijimąsi, t.y. vaistų nuo vėžio) ir biologinių medžiagų sąveiką. Tai perspektyvi sritis. Jau atlikti tyrimai parodė, kad citostatikų poveikis pagerėja, kai jie vartojami kartu su amalo preparatais.
Onkologijoje, norint nuspėti vėžio ląstelės prigimtį, atsaką į gydymą, ligos prognozę, labai svarbūs yra ir genetiniai tyrimai. Dabartiniais DNR tyrimais netgi iš anksto įmanoma nuspėti, kurios vėžio ląstelės bus jautrios amalo preparatams. Kitaip sakant, taip galima sužinoti, kokiam pacientui amalo preparatai bus veiksmingi.
Taigi amalo preparatai – tai dar viena pagalbinė gydymo galimybė onkologijos srityje. Jie veiksmingi gydant įvairių lokalizacijų piktybinius navikus chemoterapija, hormonų ar spinduline terapija arba chirurginiu būdu. Amalų ekstrakto komponentai ir toliau aktyviai tyrinėjami, planuojami ir nauji jų poveikį įrodantys tyrimai.
