Nuovargis darbe: kaip su juo kovoti?
Dažnas žmogus gyvenime susiduria su kamuojančia rutina, tinguliu ir visišku nenoru dirbti. Visi šie simptomai byloja apie vieną – tai nuovargis darbe. Žmogus yra taip sutvertas, kad jam nuolatos reikia naujovių ir pokyčių, todėl natūralu, kad ilgainiui žmogui darbas paprasčiausiai atsibosta. Jeigu darbe nėra iššūkių ar pokyčių, darbas tampa rutina. Nepaisant to, kad žmogus yra geras savo srities specialistas ar profesionalas, jo susidomėjimas darbu vis tiek sumažėja dėl rutinos. Tad jeigu darbas jums atsibodo ir nebekelia iššūkių – keliaukite pasikalbėti su savo vadovu arba darykite viską, kad pakiltumėte karjeros laiptais aukštyn.
Nuovargis ir apatija gali atsirasti ir dėl besikeičiančių žmogaus gyvenimo aplinkybių. Kai keičiasi žmogus ir jo gyvenimas, keičiasi ir jo požiūris į darbą bei motyvacija. Pavyzdžiui, jūs ilgą laikote samdomą darbą ir turite stabilų atlyginimą, tačiau darbams kitam jums pradeda atsibosti ir jūs norite įkurti savo verslą. Keičiantis jūsų gyvenimo tikslams, patariama pakeisti ir darbą. Nuovargis darbe neretai atsiranda dėl minčių, kad metas keisti savo darbą ar pradėti nuosavą verslą. Dėl to krenta produktyvumas ir žmogus pradeda jaustis blogai.
Daugelis yra susidūręs ir su tinguliu, kuris apima grįžus po atostogų. Psichologai vienbalsiai pritaria, kad nereikia savęs versti daryti to, kam jūsų organizmas nėra pajėgus. Po atostogų kiekvienam žmogui reikia laiko, kad jis galėtų adaptuotis darbe, o toks „reabilitacijos“ ir sugrįžimo į darbą laikotarpis neretai sutampa su atostogoms skirtu laiku. Adaptacijos laikotarpį galima sušvelninti planuojant savo darbo dieną ir užsiimant fizine veikla.
Yra ir kur kas rimtesnių priežasčių, kodėl atsiranda nenoras dirbti – tai vadinamasis „profesinio išdegimo“ sindromas. Šis reiškinys atsiranda, kai žmogus nuolatos patiria stresą, kuris išeikvoja žmogaus emocinius ir energetinius išteklius. Nuovargis darbe ir „profesinis išdegimas“ dažniausiai užklumpa įmonių vadovus, medikus, mokytojus, dėstytojus, teisėsaugos darbuotojus ir kitus aukštus bei atsakingus postus užimančius žmones. Šiems žmonėms nuolatos tenka bendrauti su kitais žmonėmis, vadovauti didelėms grupėms žmonių ir priimti atsakingus sprendimus. O jeigu prie visų darbinių problemų prisideda ir sunkumai asmeniniame gyvenime – žmogui atlaikyti spaudžiančią įtampą tampa išties labai sunku. Šiems žmonėms dažnai atsiranda galvos skausmas, nuovargis ir dėl to sutrumpėja gyvenimo trukmė. Profesinio išdegimo priežastis galima pašalinti – išeiti atostogų, pakeisti darbą ar kreiptis į psichologą, kuris padės išspręsti ar lengviau pakelti su visais sunkumais.
Šiuolaikiniai žmonės vis dažniau susiduria ir su kitu, kur kas sunkesniu ir sudėtingesniu reiškiniu – apatija. Nuovargis darbe, lyginant su apatija, yra menka problema. Apatija pasireiškia abejingumu ir nesidomėjimu ne tik darbu, bet ir visu supančiu gyvenimu. Apatija gali būti labai panaši į tingėjimą, tačiau ji galėtų būti laikoma ir kraštutine tingėjimo forma. Apatija taip pat labai glaudžiai susijusi su depresija, todėl jeigu ilgą laiką jus kamuoja negatyvios nuotaikos, nenoras dirbti ir nejaučiate jokio gyvenimo džiaugsmo – pasikonsultuokite su psichologu ar psichoterapeutu.
