Patogaus gyvenimo pasekmė – storosios žarnos vėžys
Šiandien daugeliui sunkiai fiziškai dirbti nereikia, o ir apskritai darbe daug nejudame – dienų dienas sėdime prie kompiuterio uždarose patalpose. Stokojame fizinio aktyvumo, užtat nestokojame streso, įtampos. Valgome riebiai, daug mėsos, mažai daržovių. Jei nupieštas portretas jums tinka, vadinasi, jums gresia daugybė ligų, blogiausiu atveju – onkologinės. Itin didelę įtaką gyvensena daro storosios žarnos vėžiui.
Ką daugiausia gyvenime veikiame – sėdime!
Iš tiesų, atlikta daug tyrimų, kurie skelbia, kad Europos gyventojai per dieną sėdėdami praleidžia maždaug 6–9 val. Vienas tyrimų vertino, kokia viso gyvenimo dalis tenka sėdėjimui. Rezultatai pribloškė! Net 41 proc. savo gyvenimo laiko žmogus praleidžia tiesiog sėdėdamas arba sėdėdamas ir žiūrėdamas į kompiuterį, telefoną ar kitą technologinį įrenginį. Kitas gąsdinantis skaičius – sportui numatyta itin kukli gyvenimo dalis: tik 0,69 proc.
Kuo pavojingas sėdėjimas ir kaip jis siejamas su tokia onkologine liga, kaip storosios žarnos vėžys? Mokslininkai nustatė, kad ryšys yra glaudus ir stiprus. Visų pirma, kuo daugiau sėdime, tuo mažiau judame, o nepakankamas fizinis aktyvumas didina vėžio riziką.
Antra, kuo daugiau sėdime ir mažiau judame, tuo labiau priauginame svorio. Mokslininkai nustatė, kad nutukimas didina tokių vėžio rūšių, kaip krūties, gimdos, stemplės, kasos, inkstų, tulžies pūslės, kiaušidžių, gerklės, smegenų, prostatos, riziką. Tačiau kone didžiausia nutukimo įtaka siejama su storosios žarnos vėžiu – šios patologijos riziką nutukimas didina net 40 proc.
Trečia, sėdėjimas toks pats žalingas rizikos veiksnys, kaip ir rūkymas, ir jo kenksmingas poveikis nepriklauso nuo kitų rizikos veiksnių. Kitaip sakant, sėdėjimas kenkia ir tiems, kurie turi antsvorio ar yra nutukę, ir tiems, kurių svoris normalus. Tai analogiška, kaip ir rūkymas, kuris visiems vienodai žalingas, nepaisant žmogaus kūno masės.
Daug raudonos mėsos ir riebalų – kelias vėžio link?
Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų, kurios išsivystymui svarbią reikšmę turi paciento mitybos įpročiai. Akivaizdu, kad netaisyklinga mityba didina nutukimo tikimybę. Riebalinis audinys yra hormoniškai aktyvus, o jo išskiriami hormonai keičia ląstelių gyvavimo ciklus. Be to, kai kurios toksinės medžiagos kaupiasi riebaluose. O ir pats maistas, nesveiki produktai gali veikti kancerogeniškai. Vėžį skatinantis maistas yra riebus, kaloringas, gyvūninės kilmės. Mitybos įtaka itin svarbi mūsų šalies gyventojams, nes Lietuvoje apie 40–50 proc. suvartotų kalorijų sudaro riebalai, kuriuos gauname valgydami raudoną mėsą, riebius pieno produktus, perdirbtus mėsos gaminius.
Taigi netinkama mityba, kartu su nutukimu, rūkymu, nejudriu gyvenimo būdu lemia vidurių užkietėjimą, kurio metu ir susidaro sąlygos pokyčiams žarnyne vystytis. Tai vienas galimų storosios žarnos vėžio vystymosi scenarijų.
Taisyklingai maitinuosi, fiziškai aktyvus, nerūkau – ar irgi galiu susirgti vėžiu?
Storosios žarnos vėžio išsivystymą gali lemti ne tik gyvensenos ar aplinkos veiksniai, bet ir genetiniai. Tiesa, paveldimas vėžys sudaro tik apie 5 proc. atvejų. Jis siejamas su genetiniais sindromais (pvz., šeimine adenomine polipoze), kurių atveju storosios žarnos vėžio išsivystymo rizika yra labai didelė. Storosios žarnos vėžio rizika didesnė tiems, kurių šeimoje artimieji yra sirgę šia liga. Jiems ši rizika išauga 2–3 kartus. Storosios žarnos vėžio riziką didina buvę ar esantys žarnyno adenominiai polipai, uždegiminės žarnyno ligos, kitos lėtinės ligos. Polipai yra žarnos gleivinės gerybiniai dariniai, kurie linkę supiktybėti. Polipų žmogus nejaučia, o atsiranda jie maždaug nuo 40-ties metų amžiaus ir vėliau.
Esu jaunas – man vėžys negresia
Jaunas amžius negarantuoja, kad ligos nebus. Storosios žarnos vėžys yra trečioje vietoje pagal sergamumą. Mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 1700 naujų šios patologijos atvejų, ir didelę jų dalį sudaro III ir IV stadijos liga. Nepaisant to, kad sergamumas didėja senstant ir vyresni serga daug dažniau, pasaulyje pastebima ir ligos jaunėjimo tendencija. Daugėja jaunų 20–30 metų amžiaus žmonių, kuriems nustatomas storosios žarnos vėžys.
Kokie yra storosios žarnos vėžio simptomai?
Dažniausiai storosios žarnos vėžiu susirgęs žmogus skundžiasi naujai atsiradusiais virškinimo sutrikimais, pilvo pūtimu, pasikeitusia išmatų forma, gali pastebėti kraują, kraujingas gleives išmatose. Kadangi vienas storosios žarnos rizikos veiksnių yra amžius, šalyje veikia Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programa, skirta 50–74 metų amžiaus žmonėms. Jos tikslas –nustatyti ankstyvą ar dar ikivėžinę ligos stadiją.
Kas turėtų išsitirti, ar neserga storosios žarnos vėžiu?
Susirūpinti ir išsitirti, ar nėra storosios žarnos vėžio rizikos, turėtų:
- visi, jaučiantys aukščiau minėtus simptomus;
- vyresni nei 50 m. žmonės;
- tie, kurių šeimoje yra sirgusių;
- tie, kuriuos vargina vidurių užkietėjimas;
- tie, kuriems diagnozuoti adenominiai polipai, kurie serga uždegiminėmis žarnyno ligomis,
- nutukę;
- tie, kurių dienos racione mažai ląstelienos ir daug riebalų;
- gydyti radioterapija;
- anksčiau sirgę storosios žarnos vėžiu.
Gydymas sėkmingas, jei ankstyva stadija
Esant ankstyvai ligos stadijai, rekomenduojama operacija, vėlesnių stadijų navikai gydomi operaciją derinant su chemo- ir biologine terapija, spinduliniu gydymu. Pagrindinė storosios žarnos vėžio problema – ligos užleistumas, kuris sunkina gydymą ir blogina gydymo rezultatus. Todėl kiekvienas turėtų pasirūpinti savimi, o ypač jeigu priklauso minėtoms rizikos grupėms.
Onkologine liga nesusergama staiga, paprastai ji kelis dešimtmečius vystosi mūsų organizme. Todėl turime laiko pakeisti gyvenseną ir sumažinti vėžio riziką.
Pagalba persirgusiems
Vienos priemonės rekomenduojamos žmonėms, kad jie nesusirgtų storosios žarnos vėžiu, kitos skiriamos jau sergantiems ar persirgusiems. Kodėl? Todėl, kad po vėžio ligos reikia ne tik stiprinti organizmą, bet ir mažinti galimybę vėžiui recidyvuoti. Be abejo, sveikos gyvensenos principai rekomenduotini visiems. Tačiau tam tikros papildomos priemonės sukurtos būtent vėžio atkryčio profilaktikai.
Onkologai, fitoterapeutai rekomenduoja vartoti tai, kas patvirtinta, ištirta, legalu. Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje yra patvirtinta pacientų stebėsenos ir gydymo plano penkeriems metams metodika, nes didžiausia rizika, kad liga gali atsinaujinti, yra būtent pirmieji 5-eri metai. Jei pacientas stiprina imunitetą, vartoja antioksidantų, ugniažolės preparatų, stebi šlapimo pH, kad jis būtų šarminis (nes kai šlapimo pH yra 6–6,5), vėžio atsinaujinimo galimybės mažėja.
Medikai vieningai sutaria: jei jau sirgote vėžiu, rekomenduojama vartoti ir citotoksinį poveikį (vėžį veikiančių) turinčių junginių – alkaloidų ir glikoproteinų, kurių daugiau kaip 20 yra ugniažolėje. Tai daryti labai svarbu, kad liga negrįžtų. Onkologiniai ligoniai, kurie nori vartoti ugniažolę, turėtų žinoti vieną svarbų dalyką – kad tai yra nuodingas augalas. Todėl, verdant arbatas, galima apnuodyti kepenis ir pabloginti ligos rodiklius. Jei vartojate ugniažolę, tai rinkitės tik patvirtintus, dozuotus, vaistinėse esančius preparatus, kuriuose yra saugi ugniažolės dozė.
Verta žinoti, kad kartu su Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Fitoterapijos laboratorija sukurtas specialios medicininės paskirties maisto produktas Lidonium yra skirtas mitybai reguliuoti, esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, vėžio profilaktikos metu, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams.
Gydytojai pabrėžia, kad atkryčio profilaktika nėra momentinis dalykas. Ji turi būti vykdoma nuolat, mažiausiai 5 metus. Todėl Lidonium NVI ir yra įtrauktas į 5-erių metų vėžio atkryčio stebėsenos programą.
Lidonium yra medicininės paskirties maisto produktas, ne papildas, tad turi griežtas dozavimo rekomendacijas po chemoterapijos, kurios nepriklauso nuo to, ar kartu dar vartojama kitų maisto papildų.
LIDONIUM VARTOJIMAS VĖŽIO ATKRIČIO PROFILAKTIKAI: pirmus metus po vėžio gydymo rekomenduojamas 12 ciklų kursas, po to kasmet 6 mėnesių kursas (iki 5-erių metų). Vartojama 21 d., po to rekomenduojama 7 d. pertrauka.
Lidonium yra specialiosios medicininės paskirties maisto produktas.
