Seksualiniai santykiai tarp kolegų ir darbas: ar įmanoma suderinti?
Lyg ir nenuostabu, kad tarp kolegų gimsta jausmai. Darbe žmonės kartu praleidžia didesnę dalį dienos. Tačiau santykių darbe peripetijas gydytojas psichoterapeutas, individualios psichologijos analitikas Viktoras Šapurovas vertina neigiamai. Pasak jo, nors kylančio jausmo nesukontroliuosi, tačiau verta žinoti, kokias grėsmes darbe atneša seksas.
Santykių darbe įvairovė
Romantiniai santykiai tarp dviejų žmonių gali užsimegzti bet kur, o darbe žmonės praleidžia labai nemažai laiko, tad sąlygos seksui ir meilei su bendradarbiu yra labai palankios.
„Seksualiniai santykiai tarp kolegų atsiranda iš abipusės simpatijos, vėliau aistros, galiausiai jausmo – meilės. Seksualinius santykius darbe galima suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė – viršininko santykis su pavaldiniais (klasikinis derinys – viršininkas ir sekretorė). Tai vadinama vertikaliuoju ryšiu. Horizontalus ryšys – kai užsimezga simpatija tarp lygiaverčių darbuotojų. Tarp šių ryšių yra principinis skirtumas. Pirmuoju atveju, viršininkas naudoja savo padėtį. Neretai būna, kad viršininkas verčia santykiauti, duoda užuominas arba tiesioginius pasiūlymus. Čia galimi įvairūs variantai, nes gali būti, kad tas pavaldinys ar pavaldinė gali patys inicijuoti tokius santykius, kad turėtų geresnę padėtį, geresnes darbo sąlygas ir pan. Tai jau natūriniai mainai, nes jeigu moteris nesutinka su viršininko spaudimu, ji išeis; o jeigu lieka – tai jau tam tikra sutartis“, – sako gydytojas psichoterapeutas Viktoras Šapurovas.
Horizontaliais santykiais jis vadina jokia nauda neparemtus, romantiškus santykius. „Kai žmonės daug laiko būna kartu, jiems reikia spręsti įvairias psichologines situacijas, jie gerai susipažįsta vienas su kitu, jų bendravimas ilgas, jis nuolat vystosi. Žmonės pažįsta vienas kitą tiesioginiame bendravime. Natūralu, kad tarp jų gali atsirasti simpatija, kas veda į romantinius santykius. Atsiranda meilė. Tuo pačiu ir seksualiniai santykiai“, – apibendrina individualios psichologijos analitikas.
Trumpesnis darbo stažas – mažiau romantikos
Prieš gerus 50 metų nebūdavo tokio aktyvaus darbų keitimo, kai kurie susipažindavo darbe, įsimylėdavo, susituokdavo, kartu nugyvendavo gyvenimą dirbdami tame pačiame darbe. Dabar darbas nėra toks ilgalaikis reiškinys, darbai dažnai keičiami. Šiais laikais pradirbti vienoje darbovietėje penkis metus – tai jau labai daug.
„Dėl to yra gerokai sumažėjusi galimybė darbe atsirasti tikriems meilės romanams. Tai labai rimtas veiksnys, paaiškinantis, kodėl pastaruoju metu darbo kolektyvuose užsimezga vis mažiau meilės romanų. Norint stiprių, ilgalaikių santykių reikėtų daugiau nei metų pažinties ir bendravimo. Reikia suartėti, pažinti vienas kitą, pagaliau reikia ryžtis prabilti apie jausmus“, – sako psichoterapeutas.
O jei – tai tikroji meilė?
Yra dar vienas veiksnys, kuris šiais laikais mažina romanų darbe tikimybę. Net jei žmonės nusiteikę labai draugiškai ir pozityviai vienas kito atžvilgiu, neretai būna, jog daugelis jų jau turi antrąsias puses. Tuomet dėl naujos simpatijos reikia laiko ryžtis peržengti per esamus santykius ir tuomet jų meilė ima griauti tai, kas kažkada irgi buvo kurta su meile.
Gydytojas psichoterapeutas Viktoras Šapurovas sako, kad vadinamas tarnybinis romanas visuomet turi savo ypatumų. „Tačiau daugelio tėvai ar seneliai susipažino ir įsimylėjo būtent darbe. Tikrai visi turime savo aplinkoje draugų ar pažįstamų, kurių santykiai gimė darbo aplinkoje. Meilė žmones užklumpa bet kur, jausmui visai nesvarbu, kokioje jūs aplinkoje esate. Darbe atsiradę jausmai visuomet šiek tiek koreguos jūsų ateities perspektyvas, tačiau dėl tikrų, ilgalaikių santykių galima ryžtis tokiems pokyčiams“, – sako gydytojas.
Neigiamos pasekmės
Gydytojas prisiminė atvejį iš psichologo praktikos: „Vienoje darbovietėje dirbo du žmonės, kurie vienas kitam jautė simpatiją, vėliau ji peraugo į įsimylėjimą. Visi gana greitai pamatė ir, kaip mūsų visuomenėje įprasta, „paguldė“ juos į lovą pirmiau nei jie tai padarė. Tą meilumą santykiuose aplinkiniai linkę interpretuoti, pagreitinti įvykius. Keletą metų ta meilė tarp jų tęsėsi ir visiems jau tapo įprasta. Problema atsirado, kai jie susipyko. Jie taip aiškinosi santykius ir taip konfliktavo, kad į tą situaciją teko kištis net įmonės direktoriui. Galiausiai, vienam iš jų teko galvoti apie darbo palikimą.“
Dažniausiai taip ir būna, kad romanai darbe turi dvi pabaigas – arba sukuriama stipri partnerystė, paremta meile arba įvyksta konfliktas ir vienam iš jų tenka palikti darbovietę. „Žmonėms bendraujant visuomet atsiranda nemažai progų susipykti. Jei būna antrasis, blogas scenarijus – santykiai baigiasi, tuomet dažniausiai kažkuriam tenka iš darbo išeiti. Dirbti viename kolektyve, kai yra aktyvus konfliktas, labai sudėtinga. Tai viena iš rizikų, nes gali tekti išeiti iš darbo, kuris tau patinka, kur matai karjerinį kilimą. Kolektyvas irgi patiria tam tikrą nuostolį, kai išeina geras darbuotojas“, – sako V. Šapurovas.
Netikra realybė
Daug laiko praleidžiant vienoje patalpoje, atsiranda to nulemtas bendrumo jausmas – bendri situaciniai juokeliai, suvokiami tik bendradarbiams, kažkokie bendri jausmai ir patyrimai, siekiant užsibrėžtų tikslų. Nenuostabu, kad ima megztis simpatijos ir iš to kyla seksualinė trauka tarp daug kartu dirbančių žmonių. Tačiau ar tai nėra dirbtinė iliuzija, sukurta netikro jų pasaulio? „Dabar privačiuose sektoriuose dirbantys žmonės, turėdami motyvą užsidirbti, dirba daug, lieka darbe viršvalandžius, vakaroja. Tai tęsiasi savaitėmis ir mėnesiais. Tai labai palankios sąlygos romantinių ryšių užmezgimui. Visai gali būti, kad ne darbinė realybė tokiai porelei būtų per didelis iššūkis darbe gimusiems jų santykiams“, – sako psichoterapeutas.
Darbas kartu
Gyvenimiškų situacijų yra gausybė, neretas atvejis, kai pora įsidarbina kartu į vieną darbą ar jie kartu įkuria savo verslą. Individualios psichologijos analitikas Viktoras Šapurovas griežtas – porai nereikėtų dirbti kartu. Pasak jo, yra dvi aplinkos (darbo ir namų), kurios, būtų gerai, kad nesusikirstų, kad nesusimaišytų dviejų lygių santykiai.
„Sunku rasti porą, kur bendras darbas nebūtų atnešęs neigiamų pasekmių. Žmonės tuo pat metu negali būti skirtingų lygių santykiuose. Kai dirbi kartu, neišvengiamai kažkuris yra viršesnis. Viršininkas duoda nurodymus, jis baudžia. Kita pusė, kuri yra pavaldinys, gali darbe patirtas nuoskaudas pernešti į namų aplinką, ir net į seksualinius santykius. Darbe žmonės būna vienuose santykiuose, o namie reikia persijungti į kitus ir tai būna sunku. Sunku pamiršti nuoskaudas, jos vis kartojasi, patiriamos iš naujo“, – aiškina gydytojas.
Pasak jo, labai sunku bendram versle išlikti partneriais. „Bendras verslas dažniausiai būna sunkus išbandymas porai. Pasitaiko išimčių, kai bendras verslas šeimos nesugriauna. Bet tai reikalauja didelių pastangų. Ir išimtys tik patvirtina taisyklę“, – šypteli V. Šapurovas.
Be to, porai dirbant viename darbe, jų santykius gali išnaudoti darbdavys. Pavyzdžiui, reikia, kad vyras priimtų kažkokį sprendimą, tačiau spaudžia ne jį, o jo žmoną. Kažkuris iš jų yra psichologiškai silpnesnis. Į tokias psichologines manipuliacijas dažniau pakliūna kartu dirbanti pora.
Seksui darbe – ne?
Iš Amerikos (didelių korporacijų, gydymo įstaigų) atėjo praktika sutartimis riboti seksualinius santykius darbe, o jei tokie yra – juos reikia deklaruoti, nes jie paveikia darbo kokybę ir daro įtaką santykiams su kitais kolegomis. Amerikietiška praktika gali būti susijusi su tuo, jog jų korporacijos yra didelės, ten dirba daug jaunų, seksualiai aktyvių žmonių (25-35 m.).
„Jų kino produkcija leidžia mums manyti, kad tokie draudimai buvo paremti esama realybe. Mes matom, kad jie į seksą darbe žiūri gana brutaliai. Kažkokiuose sandėliukuose, ant darbo stalų ir pan. Tai yra spontaniškas seksas, be jausmų. Tai naujo seksualinio partnerio išbandymai, gal kažkokių naujų potyrių troškulys. Manyčiau, kad tokie seksualiniai santykiai darbo efektyvumui trukdo ir kažin ar kuo naudingi pačiam žmogui. Seksas be jausmo visuomet įneša į žmonių santykius daugiau painiavos ir kelia papildomas problemas. Be to, įsivaizduokime darbinę situaciją tarp tokių slapta besimylinčių bendradarbių. Vis tiek atsiranda švelnumas vienas kito atžvilgiu, norisi jį rodyti, tenka slopinti, o jei darbe reikia susirinkimo metu pasiginčyti dėl skirtingų pozicijų? O jeigu tenka net ir pakonkuruoti tarpusavyje? Kokias nelengvas dilemas tenka tiems žmonėms spręsti“, – sako gydytojas psichoterapeutas.
Individualios psichologijos analitikas V. Šapurovas reziumuoja – idealu būtų neturėti seksualinių santykių su kolega. „Jeigu jaučiama, kad gimsta kažkoks jausmas, labai jį apmąstykite ir tikrinkite. Pagalvokite mažiausiai šešis kartus, ar seksualinis nuotykis su kolega tikrai jums reikalingas. Būtina suvokti, jog bet kokie jausmai darbe padarys įtaką jūsų buvimui toje darbovietėje, tačiau gali būti ir didžiosios gyvenimo meilės pradžia“, – sako gydytojas psichoterapeutas Viktoras Šapurovas.
