Širdies ir kraujagyslių ligos: apskaičiuokime riziką
Kraujo spaudimo nejaučiame: nei normalaus, nei padidėjusio, nors, sergant arterine hipertenzija, pokyčiai organizme vyksta. Arterinis kraujo spaudimas tiesiogiai priklauso nuo širdies darbo, kraujagyslių periferinio pasipriešinimo, jų tonuso ir būklės bei cirkuliuojančio kraujo tūrio. Jeigu nors vienas iš šių parametrų didėja, didėja ir kraujo spaudimas. Kas turi įtakos šiems procesams? Kam arterinės hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių ligų rizika didesnė?
Hipertenzijos simptomai
Dalis žmonių, kurių kraujo spaudimas padidėjęs, jaučia tam tikrus simptomus, dažniausiai tai būna galvos skausmas. Kiti simptomai pasireiškia vėliau, išsivysčius komplikacijoms. Tai gali būti ne tik galvos skausmas (ypač pakaušio ir sprando srityje), bet ir svaigimas, pykinimas, vėmimas, skausmas širdies plote, širdies plakimas, spengimas ausyse, kraujavimas iš nosies, regėjimo pablogėjimas, kt.
Kad simptomai gali būti ir netipiniai. Apie padidėjusį kraujo spaudimą gali pranešti knarkimas, apnėja (kvėpavimo sustojimas, nutrūkimas 10 sekundžių ir daugiau). Kitas sveikatos sutrikimas, susijęs su padidėjusiu kraujo spaudimu, yra erekcijos disfunkcija. Yra duomenų, kad vyrams, kurie serga hipertenzija, rizika patirti erekcijos sutrikimus padidėja 2,5 karto. Jeigu vargina panašūs simptomai, vertėtų pasimatuoti kraujo spaudimą.
Paveldime polinkį sirgti, bet ne ligą
Pagrindiniai nekoreguojami hipertenzijos rizikos veiksniai yra amžius ir paveldimumas. Arterinė hipertenzija – poligeninė liga, t.y. jai rasis įtakos turi daug genų. Nustatyta daugiau nei 20 genų (angiotenzino, renino, alfa2 ir beta2 receptorių ir kt.), kurie gali lemti kraujospūdžio didėjimą.
Manoma, kad kiekvieno žmogaus kraujo spaudimo skaičiai net 35–70 proc. gali būti nulemti genų. Ypač riziką susirgti hipertenzija didina šeimos anamnezė, t.y. jeigu hipertenzija sirgo tėvai, rizika susirgti šia liga didėja ir vaikams. Nustatyta, kad apie 50 proc. hipertenzija sergančių asmenų šeimoje yra sirgusių šia liga arba tarp pirmos eilės giminaičių yra prieš laiką mirusių nuo širdies ligų. Taigi, jeigu jūsų spaudimas normalus, tačiau šeimoje yra sirgusių hipertenzija, priklausote didesnės rizikos susirgti hipertenzija žmonių grupei, palyginti su tais, kurių šeimoje niekas nesirgo.
Amžius – kitas nekoreguojamas rizikos veiksnys. Vyresniame amžiuje vystosi fiziologinių funkcijų pokyčiai, kuriuos nulemia amžius, genetiniai, aplinkos veiksniai, gyvensena, nelaimingi įvykiai ir persirgtos ligos. Higienos instituto duomenimis, 2019 m. mūsų šalyje gyveno beveik 700 tūkst. (694 238) žmonių, sergančių kraujotakos sistemos ligomis. Pasiskirstymas pagal amžiaus grupes buvo toks: 0–17 metų grupėje sergančių nustatyta daugiau kaip 15 tūkst. (15 261), 18–44 m. – daugiau kaip 60 tūkst. (61 483), 45–64 m. – beveik 250 tūkst. (249 122), vyresnių kaip 65-erių metų – beveik 370 tūkst. (368 372). Akivaizdžiai matoma tendencija: kuo vyresni žmonės, tuo dažniau jie serga kraujotakos sistemos ligomis.
Kokia hipertenzijos rizika yra man?
Jau minėjome, kad amžius ir paveldimumas yra du svarbūs rizikos veiksniai, kurių negalime pakeisti. Tačiau dar yra daug veiksnių, kurių koregavimas, net ir esant genetinei predispozicijai, gali padėti sumažinti ar visiškai išvengti hipertenzijos. Pažiūrėkime, kokia rizika yra mums:
- Rūkote, piktnaudžiaujate alkoholiu – širdies ligų rizika jums yra didesnė. Rūkant padidėja širdies susitraukimo dažnis, periferinių arterijų pasipriešinimas, aktyvinama simpatinė nervų sistema, ir galiausiai didėja kraujo spaudimas. Be to, rūkymas padidina bendrojo cholesterolio ir sumažina „gerojo“ didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentraciją.
- Esate nutukęs – padidėjusio kraujospūdžio ligos rizika jums yra 3 kartus didesnė. Žmonėms, turintiems antsvorio, svorio padidėjimas iki 10 kg nulemia spaudimo padidėjimą 2–3 mmHg. Užtat, numetus 1 kg svorio, sistolinis (viršutinis) ir diastolinis (apatinis) spaudimas sumažėja 1 mmHg.
- Netinkamai maitinatės: esate sūraus, riebaus, perdirbto maisto mėgėjas, be to, dažnai persivalgote. Gausus riebaus maisto vartojimas, ypač gyvulinių riebalų (nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių), didina „blogųjų“ riebalų – mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir gliceridų – kiekį kraujyje, o tai skatina spaudimo padidėjimą. Netinkama mityba – tai ir per didelis druskos, per mažas vaisių ir daržovių vartojimas, taip pat kalcio, kalio, magnio stoka.
- Mažai judate, dienų dienas leidžiate sėdėdami? Fiziškai neaktyviam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, jis tunka, kraujyje padaugėja riebalų, gliukozės. Visa tai skatina aterosklerozę, o kartu hipertenziją, koronarinę širdies ligą.
- Jautriai reaguojate net į nedidelius kasdieninius iššūkius – rizikuojate savo širdies sveikata. Neigiamos emocijos visuotinai įvardytos kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Nuolatinis nerimas, įtampa, stresas didina kraujo spaudimą, nes per susiaurėjusias kraujagysles širdžiai pasidaro sunku išstumti kraują, pažeidžiama vidinė kraujagyslių sienelė, joje greičiau nusėda kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis. Tai skatina ir palaiko aterosklerozę, didina miokardo infarkto riziką.
Tai pagrindiniai rizikos veiksniai, kuriuos kiekvienas žmogus turėtų žinoti. Be jų, kiekvienam reikėtų atlikti kraujo tyrimą ir nustatyti lipidų, gliukozės kiekį kraujyje. Šiuos parametrus taip pat svarbu stebėti, kaip ir kraujo spaudimą. Visa tai padės tinkamai įvertinti, kokia rizika yra jums.
