Streso mažinimo pamokėlė
Trečiasis ciklo straipsnis
Spartus gyvenimo tempas, informacijos gausa, pastangos rasti savo vietą gyvenime didina psichologinę ir emocinę įtampą, todėl ne veltui mūsų amžius vadinamas streso amžiumi. Kiekvienas didesnis susijaudinimas neigiamai veikia organizmą: po patirto streso vidinei pusiausvyrai atgauti reikia ne mažiau kaip trijų dienų. Ilgalaikis stresas silpnina imuninę sistemą, išsekina organizmą ir sukelia nebeišnykstamus pakitimus (ypač nervų ir kraujotakos sistemų). Anot psichologų, analizuojančių žmonių emocinės įtampos priežastis, gana dažnai emocinį stresą skatina didžiulė atsakomybė, konfliktai ir įtampa darbe (29 proc.).
Streso mažinimo pamokėles veda Kauno psichoterapijos centro direktorė psichologė-psichoterapeutė Gražina Sapiegienė.
Rask mėgstamą darbą ir daugiau dirbti nebereikės?
Ar prisimenate seną patarlę: „Rask mėgstamą darbą ir daugiau dirbti nebereikės“? Dauguma žmonių darbe praleidžia apie 25 proc. savo gyvenimo. Kitaip tariant, jeigu dirbate mėgstamą darbą, jums pasisekė, bet jeigu jaučiatės taip, lyg būtumėte ne savo vietoje, įtampa ne tik kenkia jūsų darbo produktyvumui, bet ir neigiamai veikia jūsų sveikatą. Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko žmonės lieka dirbti darbe, kuris jiems visiškai netinka ar nepatinka, galima būtų pavadinti „auksiniais antrankiais“ – tai reguliarus atlyginimas, garantuota pensija, kitos socialinės garantijos, įvairūs priedai, kurie pririša žmogų prie darbo, neatsižvelgiant į įtampos pasekmes… Pasakyti, kad reikia susirasti mėgstamą ar geriau sugebėjimus atitinkantį darbą, kur kas lengviau nei tai padaryti. Blogiausia yra tada, kai žmogus nežino, kokį darbą norėtų dirbti ir koks jam geriausiai tiktų…
Kas iš tiesų padeda lengviau įveikti problemą?
Deja, šiais laikais yra nemažai žmonių, kurie dirba nemėgstamą darbą vien todėl, kad tik turėtų darbą. Tuomet išryškėja kitas aspektas – pasitikėjimas savimi. Su savęs vertinimu susiję yra tai, kaip priimame pasaulį: jis mums gali atrodyti patrauklus, priimantis, geranoriškas arba, priešingai – priešiškas, agresyvus, puolantis, reikalaujantis. Pozityviai nusiteikęs, savimi pasitikintis žmogus lengviau įveikia sunkumus arba jų net nepastebi. Mažesnis savęs vertinimas nuspalvina situaciją tamsiomis spalvomis – padidina problemas, verčia jaustis pernelyg atsakingu ir kartu bejėgiu.
Pasitikėjimas savimi – tai požiūris, kuris leidžia žmogui susidaryti pozityvų, bet kartu ir realistišką savęs ir susiklosčiusios situacijos vaizdą. Savimi pasitikintys žmonės tiki savo galimybėmis, jaučia, kad gali kontroliuoti savo gyvenimą ir gali pasiekti savo tikslų. Net jei kartais nepavyksta, tokie žmonės išlieka pozityvūs ir vertina save teigiamai. Dažniausiai jie problemose mato galimybes, o ne problemas galimybėse.
UŽDUOTIS: ATSIPALAIDUOKITE. Leiskite sau keletą minučių pasvajoti apie malonias akimirkas (taip sutaupysite laiko, nes pailsėsite ir po to dirbsite aktyviau). Patogiai atsisėskite ir prisiminkite, kaip vaikščiojote pajūriu ir jums buvo labai gera. Įsivaizduokite jums besišypsantį mielą žmogų. Jūs irgi jam šypsotės. Įsivaizduokite, kaip keliaujate ir matote puikų gamtovaizdį. Prisiminkite tą dieną, kai juokėtės iš visos širdies ir buvote visiškai atsipalaidavęs. Prisiminkite tai, kas jums malonu ir kelia nuotaiką.
PRATIMAS: JUDĖKITE! Bet kokia fizinė veikla padeda atpalaiduoti raumenis, kurie dėl streso įsitempia. Atsipalaidavę raumenys duoda signalą atsipalaiduoti ir smegenims. Tačiau svarbu nepersistengti: fizinė veikla turi teikti malonumą. Taigi, užuot išgėrę popietinį kavos puodelį, 10 min. (pasirinktinai pagal galimybes ir poreikį) jūs galite pasivaikščioti, pašokti pagal greitą muziką, pašokinėti per virvutę, paeiti greitu žingsniu ir t.t. Po darbo bent dalį kelio namo eikite pėsčiomis arba grįžę namo apie pusvalandį pasivaikščiokite.
PATARIMAS. Nebijokite kreiptis pagalbos. Pasitaiko, kad, apimti rimto streso, nenorime nieko – nei bėgioti, nei šokti, nei bendrauti. Taip atsitinka todėl, kad streso nualintas organizmas stokoja vidinės energijos „išjungti“ jaudinimo režimą ir „įjungti“ slopinimą – kyla rizika pereiti į „perdegimo“ sindromą, kai išsekimas tampa pernelyg didelis, kad pats pajėgtum susigrąžinti jėgas. Tuomet verta kreiptis pagalbos į psichologą, psichoterapeutą.
Konsultavo Kauno psichoterapijos centro direktorė psichologė-psichoterapeutė Gražina Sapiegienė (tel. 8 617 02808). Centro tinklalapis www.kaunopsichoterapijoscentras.lt
