Streso mažinimo pamokėlės
Veikiausiai kiekvienas pasakys, kad kone kasdien patiria stresą. Daugeliui stresą kelia nuolat kylančios kainos, nedarbo grėsmė, pašlijusi sveikata. Tačiau stresą gali sukelti ir automobilių kamščiai keliuose, eilės, nemandagus aptarnavimas ar darbas. Beje, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) užsakymu 36 šalyse atliktos „Ipsos MORI“ apklausos (2011–2012 m.) dalyviai mano, kad per artimiausius penkerius metus darbe patiriamas stresas tik didės. Taip mano aštuoni iš dešimties apklaustųjų.
Kaip valdyti stresą, kaip sumažinti streso pasekmes, kalbamės su psichologu-psichoterapeutu „Žmogaus studijų centro“ konsultantu, Psichologijos akademijos dėstytoju Justinu Buroku, turinčiu ilgametę mokymų ir konsultavimo streso tema patirtį.
„Gerasis“ ir „blogasis“ stresas
Sąvoka „stresas“ pasiskolinta iš tiksliųjų mokslų, kur ji žymi įtampą, spaudimą. Stresą tiksliausiai galima apibrėžti kaip nespecifinę fiziologinę organizmo reakciją į poreikį prisitaikyti. Kitais žodžiais tariant, kiekvieną kartą žmogus, susidurdamas su jam grėsminga prisitaikyti reikalaujančia situacija (nebūtinai realia, dažnai ji būna menama ar įsivaizduojama), turi padidinti „apsukas“ tam, kad ją išspręstų, – tuomet yra išgyvenamas stresas, kurio metu vyksta tam tikri fiziologiniai organizmo pokyčiai. Pavyzdžiui, gavęs netikėtą užduotį darbe, žmogus patiria stresą, nes turi rasti papildomų resursų, laiko, pagreitinti darbo tempą ir pan., kad ji būtų sėkmingai išspręsta.
Neretai žmonės kalba apie „gerąjį“ ir „blogąjį“ stresą, tačiau tai nėra visiškai tikslu. Iš tikrųjų nėra labai svarbu, ar išgyvenate stresą dėl to, kad vykstate į kelionę, ar dėl to, kad gavote baudą už greičio viršijimą, ar gal net dėl to, kad laimėjote loterijoje. Visais atvejais įsisuka tie patys fiziologiniai mechanizmai, kurie ir lemia padažnėjusį kvėpavimą, padidėjusį kraujospūdį, raumenų įtampą ir pan.
Kalbant apie streso poveikį žmogui, labai svarbu, kaip dažnai jis patiriamas. Nerealu manyti, kad visiškai pavyks išvengti streso, bet jei tai tik momentinės situacijos, jei po jų žmogus sugeba atsipalaiduoti ir grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, nieko bloga nenutinka. Didžiausios problemos kyla, kai žmogus išgyvena nuolatinį, ilgalaikį stresą (kurį dažniausiai ir tapatiname su „bloguoju“), tada pasekmės iš tikrųjų gali būti labai skaudžios: nuo nuolat patiriamo nuovargio iki ligų ir „perdegimo“ sindromo.
Streso valdymas
Kalbant apie streso valdymą, pirmiausia reikėtų atminti, kad kiekvienas iš mūsų gali sumažinti tiek patiriamo streso kiekį, tiek jo keliamas pasekmes. Šiuo metu yra daug įvairių streso valdymo metodų, kuriuos iš principo galima suskirstyti į dvi grupes: pirmąją grupę sudaro technikos, kurios leidžia adekvačiau vertinti situacijas, rasti efektyvesnių jų sprendimo būdų. Pavyzdžiui, žmogus, sužinojęs, kad yra atleidžiamas iš darbo, neretai pradeda manyti, kad visas jo gyvenimas žlunga ir kad naujo darbo jis niekaip nesusiras (tai objektyviai žiūrint nėra visiška tiesa). O, išmokęs tam tikrų technikų, jis įgauna gebėjimą pažvelgti į savo situaciją „iš šono“, pamatyti, kad ji nėra tokia grėsminga (galbūt darbą susirasti bus sunku, bet tai tikrai nėra neįmanoma), atrasti galimybių, sprendimo būdų, imtis realių veiksmų, o tai smarkiai mažina patiriamą stresą. Kita streso valdymo metodų grupė nukreipta į atsipalaidavimo įgūdžių gerinimą. Viena iš žinomiausių šio tipo technikų yra meditacija.
Šiuo metu smarkiai populiarėja streso valdymo grupės. Į jas atėję žmonės ne tik išmoksta įvairių streso valdymo metodų ir technikų, bet ir gali pasidalyti savo išgyvenimais ir situacijomis, kurios jiems sukelia didžiausią stresą, atrasti naujų sprendimo būdų, gauti kitų grupės dalyvių palaikymą.
Ar tinka patarimai neimk į širdį, nesinervink, viską pamiršk ir panašiai
Jei visi galėtume nesinervinti, neimti širdį ir viską pamiršti, greičiausiai taptume panašūs į robotus, o gyvenimas būtų pilkas ir nuobodus. Iš kitos pusės, neretai „perlenkiame lazdą“, hiperbolizuojame situacijas, piešdami jas juodesnėmis spalvomis, nei jos yra iš tikrųjų, ir atitinkamai išgyvename didesnį stresą. Taigi svarbu, kad žmogus išmoktų adekvačiai vertinti ir reaguoti į situacijas, kaip sakoma „nesivelti į kovas, kurių negali laimėti, o koncentruotis į tai, ką gali pasiekti“.
Streso mažinimo pratimai
Vienas iš pratimų, kurį galima panaudoti relaksacijai, yra toks:
Pirmiausia žmogui reikėtų rasti vietą, kur jam niekas netrukdys (užsidaryti kambaryje namuose, susirasti laisvą konferencijų salę darbe ir pan.), taip pat tuo metu turėtų būti išjungti visi mobilieji telefonai ar kitos išblaškyti galinčios priemonės. Reikėtų patogiai įsitaisyti kėdėje, nusiauti batus, atlaisvinti veržiančias aprangos detales, užsimerkti ir atlikti kvėpavimo pratimus: lėtai per nosį orą įkvėpti ir lėtai iškvėpti, palaipsniui iškvepiant vis lėčiau. Svarbu, kad tuo metu žmogus nieko kito negalvotų – tik kaip jis orą įkvepia ir iškvepia. 5 min. tokių treniruočių kasdien leidžia ganėtinai smarkiai sumažinti patiriamą stresą ir įtampą. Pratimą galima atlikti tiek po stresinės situacijos, tiek profilaktiškai – vakarais ar dieną.
Dėkojame už atsakymus.
Daugiau informacijos apie psichologą-psichoterapeutą Justiną Buroką, streso valdymo grupes galite rasti „Žmogaus studijų centro“ tinklalapyje www.humanstudy.lt
