Vėžį išgyvenus Vaiva: Onkologinė liga įveikta.Ką daryti, kad ji nesugrįžtų ?
Pagal tarptautinius standartus, jeigu per penkerius metus nuo pirminės krūties vėžio diagnozės onkologinė liga neatsinaujino, laikoma, kad moteris pasveiko. Žinia – džiugi, tačiau užmiršti apie ligą nevalia, nes nėra šimtaprocentinės garantijos, kad po kurio laiko liga neatsiras kitoje ar net toje pačioje krūtyje arba visai kitoje kūno vietoje.
Kalbamės su vilniete Vaiva Mickuviene, tinklalapio www.vezysnesloga.lt įkūrėja, praėjusių metų spalio mėnesį prie Seimo vykusio mitingo „VĖŽYS – NE SLOGA“ organizatore, kuriai prieš pusantrų metų teko išgirsti krūties vėžio diagnozę.
Šiandien viešojoje erdvėje apie onkologines ligas sklando gana pozityvi nuomonė – kad ligos tampa lėtinės, kad sėkmingai gydomos. Kodėl ėmėtės iniciatyvos burti sergančius, garsiai kalbėti apie onkologines ligas?
Uždarą sergančiųjų vėžiu feisbuko grupę „VĖŽYS – NE SLOGA“ ir tinklalapį tokiu pačiu pavadinimu įkūriau, nes, pati susidūrusi su šia liga, supratau, kad tokiems ligoniams daug ko trūksta – ne tik paslaugų, tyrimų prieinamumo, inovatyvių vaistų, bet ir paprastos informacijos. Arba kartais jos yra net per daug, ir ligos išvargintiems žmonėms tiesiog sukunku susigaudyti informacijos jūroje. Nėra kompleksinio požiūrio į ligą. Patys ligoniai padeda vieni kitiems ne tik žodžiu ir naudingais patarimais, bet ir materialiai.
O mitingas prie Seimo buvo paskutinis lašas. Taip sutapo, kad per trumpą laiką netekome kelių savo narių – moterys išėjo iš gyvenimo, nes joms nebuvo skirtas gydymas. Praktiškai tuo pat metu 2 stadijos krūties vėžys buvo diagnozuotas mano geriausiai draugei. Žmonės priversti parduoti turtą, kad galėtų įsigyti vaistų, ne visiems paskiriami būtini brangūs tyrimai. Žodžiu, problemų tikrai be galo daug, o laiko laukti onkologiniai ligoniai neturi.
Pasidalykite, koks buvo Jūsų ligos įveikimo kelias? Ar kilo klausimas, kodėl ši liga pasirinko būtent Jus?
Klausimas, kodėl susirgau aš, o ne kas kitas, tikrai nekilo. Man tai buvo visiškai aišku, nes iki ligos mano gyvenimo būdas buvo iš tiesų rizikingas. Dirbau nuo ryto ir nakties. Kadangi esu pareiginga ir atsakinga, viską stengiausi padaryti laiku ir gerai, todėl gyvenau apimta nuolatinės įtampos ir streso. Mitybai neskyriau pakankamo dėmesio, valgiau paskubomis, sveikatai nenaudingą maistą. Laiko neturėjau nei šeimai, nei sau. Aišku, kad ir fizinis aktyvumas buvo nepakankamas, o didžiausią dienos dalį praleisdavau prie kompiuterio. Susirgusi supratau, kad liga – ženklas sustoti, suprasti ir pakeisti vertybes. To dabar ir mokausi: ne tik visiems duoti, bet ir rasti laiko sau, atsigręžti į save.
3 stadijos krūties vėžys buvo diagnozuotas prieš 1,5 metų. Liga buvo išplitusi į limfmazgius, juos skaudėjo. Tačiau į tai nekreipiau dėmesio, viską „nurašiau“ nepatogiai liemenėlei.Apmaudu, kad sąžiningai tikrinausi profilaktiškai – kas metus ar dvejus atlikdavau echoskopiją. Deja, nepadėjo, liga vis tiek buvo nustatyta pavėluotai, jau 3 stadijos.
Koks gydymas buvo paskirtas? Su kokiais sunkumais teko susidurti?
Kai nustatomas 3 stadijos vėžys, gydymas prasideda nuo chemoterapijos, kuri yra gana agresyvi ir trunka pusę metų. Gydymą pavyko ištverti, chemoterapijos seansų nutraukti neteko, nes laiku sužinojau, kokios papildomos medžiagos gali padėti lengviau pakelti gydymą. Po to sekė operacija – buvo pašalinta krūtis. Dabar dėl to krypsta stuburas, vargina nugaros skausmas. Galiausiai paskutinis metodas – 25 radioterapijos seansai.
Gydymas buvo sudėtingas, skausmingas – ir fiziškai, ir morališkai, ir materialiai, nes daug įvairių tyrimų dariau už savo pinigus. Taip pat vartojau įvairių papildų, vitaminų.
Onkologiniai ligoniai labai pažeidžiami. Gydymas nualina, nes, naikinant vėžines ląsteles, žalojami ir sveiki audiniai, organai. Todėl vargina įvairūs šalutiniai poveikiai – sąnarių ligos, skrandžio skausmas, kenčia širdis, virškinamoji sistema, kt. Taip, pasiekę onkologinės ligos remisiją, šie žmonės yra varginami daugybės įvairių negalavimų, kuriuos taip pat reikia gydyti, o vaistai nėra kompensuojami.
Gydymo metu buvo įtarimų dėl metastazių galvoje, kaulų čiulpų vėžys, tačiau talonėlio pas gydytoją specialistą reikėjo laukti 3 mėnesius. Suprantama, kad sergant vėžiu toks laukimas gali būti pražūtingas, todėl kreipiausi mokamos konsultacijos. Onkologinė liga – labai individuali, bet turi vieną bendrą bruožą – tai nėra vien medicininė liga. Ligoniams reikia daug platesnės pagalbos – socialinių, psichologinių, teisnių paslaugų, materialinės pramos. Visa tai paskatino sukurti internetinę svetainę, feisbuko grupę, nes tokie ligoniai stokoja informacijos, nežino, ką daryti ir kur kreiptis susirgus vėžiu, susiduria su paslaugų prieinamumo ir gydymo problemomis, inovatyvių vaistų trūkumu.
Kaip vyksta stebėjimas po gydymo? Kokie tyrimai parodo, kad liga neprogresuoja, neatsinaujina?
Taip, stebėjimo planas yra. Pirmus metus pas onkologą reikia lankytis kas 3 mėn., antrus–penktus – kas pusę metų. Tačiau tie apsilankymai, mano nuomone, nėra veiksminga prevencijos priemonė. Kodėl? Todėl, kad echoskopija atliekama ne kiekvieną kartą, o ligos buvimą parodantis vėžio žymenų tyrimas mano atveju nėra informatyvus. Mano navikas negamino daug vėžio žymenų, jų lygis kraujyje niekada nebuvo labai padidėjęs: nei kai buvo diagnozuotas 3 stadijos krūties vėžys, nei gydymo metu, nei dabar, pasiekus remisiją. Stebint vėžio žymenis dinamikoje, jie visada išlieka 11–13 U/ml. Todėl mano atveju vėžio žymenys gali ir nepranešti apie ligos atsinaujinimą. Galbūt anksti įtarti galimą atsinaujinimą padėtų kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, kaulų scintigrafijos ar kiti tyrimai, tačiau jie rutiniškai nėra skiriami.
Todėl pati stengiuosi gyventi sveikai, atlieku kraujo tyrimus dėl vitamino D, B grupės, geležies, magnio, kalcio, kalio ir kt. Žodžiu, pati stengiuosi, kad mano organizmui nieko netrūktų, kad jis pats sugebėtų susidoroti su piktybinėmis ląstelėmis, kurių kiekvienas turime.
Koks Jūsų patarimas susirgusiems, kokios papildomos priemonės Jums padėjo greičiau atsigauti? Ką darote, kad liga nepasireikštų ateityje?
Esu žingeidi, viskuo domiuosi, vaikštau į įvairias gydytojų paskaitas, mokamas konsultacijas, dalyvauju sveikatingumo stovyklose ir t.t. Visa tai labai padėjo ir padeda visuose ligos etapuose. Klausydama žinomo žolininko V.Skirkevičiaus paskaitos sužinojau, kad onkologiniams ligoniams labai naudinga ugniažolė, nes joje esantys alkaloidai ir glikoproteinai naikina vėžines ląsteles. Sužinojau, kad NVI yra sukurtas specialios medicininės paskirtas maisto produktas – Lidonium, kuris yra įtrauktas į 5 metų vėžio atkryčio profilaktikos programą.
Visada domiuosi, kokie tyrimai yra atlikti su produktais, kurie rekomenduojami sergant onkologine liga. Sužinojau, kad su Lidonium taip pat buvo atliktas tyrimas ir kad daugiau nei pusė vartojusiųjų pažymėjo, jog pagerėjo savijauta, 66 proc. – kad sumažėjo vėžio progresavimas, daugiau nei trečdalis – kad sumažėjo silpnumas, trečdaliui pagerėjo kraujo rodikliai*.
Taip pat noriu pažymėti, kad ugniažolė yra nuodinga, todėl žolininkas V.Skirkevičius nesiūlo užsiimti savigyda ir patiems gaminti arbatų ar užpilų, nes taip galima apnuodyti kepenis. Jis rekomenduoja vartoti jau pagamintą preparatą, kuriame yra saugios ir veiksmingos veikliųjų medžiagų dozės, parinktos ir suderintos taip, kad nekenktų mums, bet kenktų vėžinėms ląstelėms. Kitas svarbus dalykas, kad tabletės apvalkalas skrandyje netirpus, todėl ji ištirpsta plonajame žarnyne, t.y. ten, kur nėra rūgščių, ir taip išsaugomos visos ugniažolės savybės, kartu tai apsaugo jautrų onkologinių ligonių skrandį.
Lidonium vartoju apie metus ir tikiuosi, kad šis medicininės paskirties maisto papildas, kartu su kitomis priemonėmis (didesniu fiziniu aktyvumu, mitybos korekcija) ir vaistais, kurie skirti hormonams jautriam krūties vėžiui ir kurių turėsiu vartoti 5-rius metus, padės kuo ilgiau išlaikyti remisiją.
*Tyrimą atliko tyrimų bendrovė SIC. Apklausa atlikta 2017 m. spalio – 2018 m. sausio mėn. Metodas – savipilda, respondentai savarankiškai užpildė popierinį klausimyną. % skaičiuojamas nuo išbandžiusių Lidonium.
