Aktualijos, Laisvalaikis, Moters sveikata, Mūsų sveikata

Vilės istorija: „Krūties vėžiu susirgau po antrosios dukrytės gimimo“

„Diagnozę „krūties vėžys“ išgirdau netrukus po antrosios dukrytės gimimo – jai tuomet tebuvo pusmetis. Beje, darinuką krūtyje irgi užčiuopiau beveik iš karto po gimdymo. Tiesa, to nesureikšminau, „nurašiau“ nėštumo ir gimdymo sukeltam hormonų svyravimui. Tačiau kai darinys ėmė didėti, nusprendžiau pasirodyti gydytojai. Man tuomet buvo 35-eri. Apie onkologinę liga nė negalvojau – mano šeimoje niekas vėžiu nesirgo. Buvau tikra, kad bus diagnozuotas krūties uždegimas, paskirtas gydymas, ir viskas praeis. Iš dalies taip ir nutiko: gydymas buvo paskirtas, liga pažabota, tačiau ne krūties uždegimas, o vėžys…“, – pasakoja Vilė.

 

Pasisekė, kad liga aptikta anksti

„Esu laiminga, nes man pasisekė, ir liga aptikta I stadijos. Šiandien, praėjus penkeriems metams po gydymo, džiaugiuosi šeima, sveikata ir darau viską, kad liga nesugrįžtų. Ir nors reikšminga riba – 5-eri metai jau peržengta, apie ligą užmiršti ne valia. Medikai sako, kad jeigu moteris nors kartą sirgo vėžiu, kad ir labai ankstyva ir neagresyvia jo forma, ji vis tiek priklauso didelės rizikos grupei. Vėžio klasta – kad jis gali išsivystyti toje pačioje ar kitoje krūtyje, kitame organe, ir tai gali būti kito tipo navikas. Liga gali pasireikšti po 10 ar 15 metų, o navikas gali būti visai nepanašus į ankstesnį, nors ir aptiktas toje pačioje krūtyje“, – žiniomis dalijasi Vilė.

 

Kodėl atsiranda ligos?

„Pati tuo metu daug domėjausi, kodėl susirgau. Skaičiau, kad piktoms ligoms atsirasti priežasčių yra daug, pvz., uždegimo procesai, kurie, beje, vėlgi susiję su imunitetu, infekcijos, dėl kurių pažeistas audinys gali tapti vieta, kurioje formuojasi navikas. Žinoma, ir streso žala. Taip pat skaičiau, kad vėžinius procesus skatina ir laisvųjų radikalų sukeltas oksidacinis stresas.

Tai sužinojusi, supratau, koks svarbus imuniteto vaidmuo. Tačiau girdėjau ir kad svarbu per daug neveikti imuniteto, nes galima suaktyvinti ne tik naudingus, bet ir žalingus organizmo procesus. Tad kokių papildomų medžiagų vartoti imunitetui pastiprinti, kokius jų kiekius, klausiau gydytojos. Man pasisekė, nes mano gydytoja nenuvertino alternatyviosios medicinos, vaistažolių, kuriomis labai tikėjau ir tikiu. Patarė, kur kreiptis dėl specialaus stebėjimo ir profilaktikos plano sudarymo“, – pasakoja moteris. Iš gydytojos ji sužinojau apie kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija sukurtą saugų preparatą su ugniažole – Lidonium.

Gydytoja pasakė, kad Lidonium skirtas mitybai reguliuoti esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, vėžio profilaktikos metu, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams.

Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje patvirtinta 5-erių metų stebėsenos ir gydymo plano metodika, pagal kurią pacientai stebi savo tyrimus, vartoja tam tikrų priemonių imunitetui palaikyti, organizmui atkurti. Šios metodikos tikslas – sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę ir pailginti ligonių išgyvenamumą. Programa numato ir Lidonium vartojimą.

Lidonium tyrimai* parodė, kad produktą labai gerai vertina daugiau kaip pusė jį vartojusių pacientų. Tyrimo duomenimis*, 66 proc. jo dalyvių, pavartojus Lidonium, sumažėjo vėžio progresavimas, 42 proc. sumažėjo silpnumas, 37 proc. pagerėjo kraujo rodikliai, 28 proc. sumažėjo pykinimas, 24 proc. – skausmas. Svarbiausias visų onkologinėmis  ligomis sergančių pacientų tikslas – kad liga nesugrįžtų. Tuo tikslu preparato vartojo 70 proc. pacientų, 57 proc. jį pasirinko imuninei sistemai palaikyti, kas taip pat susiję su ligos atsinaujinimo tikimybės mažinimu.

 

Vilės patirtis: ką daryti, kad liga nesugrįžtų?

„Po gydymo pradėjau vartoti Lidonium ir tęsiu jau trejus metus. Šis preparatas – dalis mano kompleksinio požiūrio į tai, ką reikia daryti, kad liga nesugrįžtų. Onkologinė liga – daugialypė, sudėtinga, apimanti visą organizmą, todėl įveikti ją viena vaistažole ar veikliąja medžiaga neįmanoma. Vartodama preparato, greičiau atgavau jėgas“, – pasakoja Vilė.

Po krūties vėžio gydymo būtina stiprinti imunitetą ir kartu nepamiršti savityros. „Aš pagal specialiai sudarytą planą imunitetui palaikyti ir kad liga neatsinaujintų vartoju ugniažolės preparatą (Lidonium), taip pat laikausi ir kitų medikų bei fitoterapeutų patarimų. Štai pagrindiniai jų:

  • Nevalgyti paskubomis, dideliais kąsniais. 75 proc. imuniteto ląstelių gimsta žarnyne, o jų aktyvumą lemia maistas, kuris, kad būtų gerai suvirškintas, turi būti gerai sukramtytas. Antraip ims pūti. O vėžiui to ir tereikia, nes formuojasi daug laisvųjų radikalų, kurie kenkia ir gadina sveikas organizmo ląsteles. Todėl persirgusiems vėžiu rekomenduojama valgyti maltos mėsos produktus.
  • Vartoti antioksidantų (ypač tinka kepti obuoliai, morkos, taip pat linų sėmenys ar linų sėmenų aliejus).
  • Vartoti seleno. Mokslo įrodyta, kad fermentai, esantys su selenu, praneša imuninei sistemai apie pakitusius genus, o ji savo ruožtu atranda ir padeda sunaikinti dar ne vėžines, o tik pakitusias, bet ateityje galinčias tapti piktybinėmis, ląsteles.
  • Gerti pakankamai skysčių, kad organizmas išsivalytų.
  • Vartoti vaistažolių arba specialiai sukurtų standartizuotų preparatų, pvz., Lidonium. Preparato reikia vartoti 2 kartus per dieną ryte ir vakare 5–10 min. prieš valgį, užgeriant puse stiklinės vandens. Pirmus metus po vėžio gydymo rekomenduojamas 12 ciklų kursas, 2–3 metus – 6 ciklų kursas. Ciklą sudaro 21 diena, po to rekomenduojama 7 dienų pertrauka.
  • Nevalgyti daigintų kviečių, negerti želmenų sulčių, nes tai yra augimo stimuliatoriai, kurie tik paskatina navikų augimą.
  • Nepamiršti fizinio aktyvumo, poilsio, vengti streso.“

 

 

*Tyrimą atliko tyrimų bendrovė SIC. Apklausa atlikta 2017 spalio – 2018 m. sausio mėn. Metodas – savipilda, respondentai savarankiškai užpildė popierinį klausimyną. Procentas skaičiuojamas nuo išbandžiusiųjų preparatą.