Vyresnių žmonių arterinė hipertenzija: ar visi sirgsime?
Arterinę hipertenziją, arba padidėjusio kraujo spaudimo ligą, įprasta sieti su amžiumi. Iš tiesų, amžius yra vienas iš šios ligos atsiradimo rizikos veiksnių. Ar tai reiškia, kad neišvengiamai visi, sulaukę tam tikro amžiaus, susirgsime arterine hipertenzija? Kokie vyresnių žmonių gydymo ypatumai?
Lietuva sensta sparčiausiai
Pagyvenusiais ir senais demografiniu požiūriu laikomi gyventojai, kurie nėra reprodukcinio amžiaus. Daugelyje šalių šiai kategorijai priskiriami žmonės atsižvelgiant į ekonominį kriterijų, t. y. ekonomiškai neaktyvūs, išėję į pensiją. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kategoriją „vidutinis amžius“ taikyti 45–59 m., o „senas amžius“ –75–90 m. žmonėms. Dažnai senatvės metai asocijuojasi su pensiniu amžiumi ir pradedami skaičiuoti nuo 65-erių.
Beje, sąvokos „jaunas“ ir „senas“ įvairiose šalyse suprantamos labai nevienodai. Pavyzdžiui, Maltoje, Portugalijoje ir Švedijoje jaunais laikomi žmonės tik iki 37 m., o Kipre ir Graikijoje – iki 50 m. Vidutinis europietis mano, kad kategoriją „senas“ galima taikyti žmonėms prieš pat jiems sulaukiant 64 metų, o jaunais jau nebebūnama nuo 41,8 m.
Dabartinės tendencijos mūsų šalyje tokios, kad pakliūname tarp tų Europos Sąjungos valstybių, kuriose prognozuojami didžiausi senėjimo tempai. Tai lemia ir mažėjantis gimstamumas, ir didėjanti pagyvenusių žmonių dalis. Lietuvos statistikos duomenimis, 2015 m. pradžioje mūsų šalyje vyresnių nei 65 metų gyventojų buvo apie 550 tūkst., ir tai sudarė daugiau nei 18 proc. Taigi jau dabar praktiškai kas penktas Lietuvos gyventojas yra pagyvenęs žmogus. O, pagal prognozes, 2060 m. pagyvenęs bus kas trečias žmogus, nes skaičiuojama, kad tuomet vyresnių nei 65-erių metų žmonių skaičius išaugs iki 31,2 proc. Tad suprantama, kad ir vyresnių žmonių gydymas kasmet tampa vis aktualesnis, nes gyvenimo trukmė ilgėja, ir tokių pacientų kasmet daugėja.
Senstant didėja įvairių ligų grėsmė, tačiau sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis didėja itin sparčiai. Nustatyta, kad hipertenzija serga trečdalis suaugusiųjų žmonių, ir ligos dažnis tiesiogiai priklauso nuo amžiaus.
Kodėl kraujo spaudimas didėja žmogui senstant?
Metams bėgant pasireiškia įvairūs fiziologiniai pokyčiai, kuriuos nulemia amžius, genai, aplinka, gyvensena ir persirgtos ligos. Senstant didėja kairiojo širdies skilvelio masė ir sienelės storis, arterijos tampa mažiau elastingos, todėl didėja periferinis kraujagyslių pasipriešinimas. Kartu mažėja širdies išmetimo tūris ir susitraukimų dažnis. Kraujagyslių senėjimas pasireiškia tuo, kad jų sienelė tampa standi ir nereaguoja į kraujospūdžio pakitimus, todėl diastolinis (apatinis) spaudimas didėja lėčiau. O jaunų žmonių kraujagyslės yra plastiškos ir plečiasi sistolės (širdies susitraukimo) metu.
Taigi minėti organizmo pokyčiai lemia, kad jaunesniems žmonėms dažniau didėja diastolinis kraujo spaudimas, o vyresniems kaip 65-erių metų – sistolinis (viršutinis). Tačiau amžius nėra vienintelis kraujo spaudimo pokyčių provokatorius. Jeigu žmogus tinkamai maitinasi, yra fiziškai aktyvus, nerūko, nepiktnaudžiauja alkoholiu, jo kraujagyslių būklė bus geresnė, ir atitinkamai rizika susirgti hipertenzija mažesnė.
Kuo ypatinga vyresnių žmonių hipertenzija?
Vyresniems žmonėms svarbios yra ir pulsinio kraujospūdžio reikšmės. Pulsinis kraujospūdis – tai skirtumas tarp sistolinio (viršutinio) ir diastolinio (apatinio) kraujo spaudimo, jo ribinės reikšmės yra 50–55 mmHg. Vyrauja nuomonė, kad pulsinis kraujospūdis jauniems, t. y. iki 55 metų amžiaus, žmonėms yra mažai reikšmingas. O vyresniems hipertenzija sergantiems pacientams, kai padidėja bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir dažniau nustatomos kitos gretutinės ligos, pulsinio spaudimo kitimai įgyja daug didesnę svarbą. Anksčiau manyta, kad diastolinio kraujospūdžio padidėjimas yra svarbesnis rizikos veiksnys negu sistolinio, bet dabar žinoma, kad 50 metų ar vyresniems žmonėms didesnis yra sistolinės hipertenzijos pavojus.
Taigi vyresnių žmonių hipertenzijos ypatumai – kad liga pasireiškia padidėjusiu sistoliniu (viršutiniu) kraujo spaudimu ir pulsiniu spaudimu, o diastolinis (apatinis) spaudimas didėja lėčiau arba visiškai nedidėja.
Ar priklausote didelės rizikos grupei?
Siekiant nustatyti asmenis, kuriems hipertenzijos rizika yra didelė, pateiktas prehipertenzijos terminas. Prehipertenzija – tai būklė, kai kraujospūdis yra ribinis, t. y. 120–130/80–89 mmHg. Tyrimai rodo, kad 90 proc. 55–65 m. amžiaus žmonių, kurių kraujospūdis normalus, po 20 m. pasireiškia hipertenzija.
Hipertenzija diagnozuojama mažiausiai tris kartus pamatavus arterinį kraujo spaudimą dviejų apsilankymų pas gydytoją metų. Kadangi vyresniems žmonėms gana dažnai nustatoma kraujagyslių aterosklerozė, šiems pacientams, be įprastinių laboratorinių tyrimų (kalio, kreatinino kiekio, lipidogramos, glikemijos, šlapimo tyrimo), tikslinga atlikti ir kraujagyslių tyrimą ultragarsu, kraujagyslių standumo tyrimą, įvertinti pulsinės bangos greitį.
Ar reikia gydyti hipertenziją vyresniems žmonėms?
Pastaraisiais metais mokslininkai priėjo prie išvados, kad ir vyresniame amžiuje kraujo spaudimą reikia koreguoti ir stengtis sumažinti iki jaunystėje buvusių reikšmių. Yra tyrimų, kurie įrodo, kad verta ir labai naudinga gydyti ir vyresnius kaip 80 m. jau sergančius hipertenzija pacientus.
Tačiau vyresnio amžiaus žmonių hipertenzijos gydymas nėra lengvas uždavinys. Taip yra dėl to, kad tokie pacientai, be hipertenzijos, dažniausiai serga ir kitomis lėtinėmis ligomis, todėl vartoja daug vaistų nuo įvairių sutrikimų, o tai didina nenuspėjamos vaistų sąveikos ir nepageidaujamų poveikių tikimybę. Be to, vyresnių žmonių organizmas blogiau pasisavina vaistus. Todėl turėtų būti nepamirštas individualus dozavimas.
Vyresniems žmonėms negalima staiga mažinti kraujo spaudimo, nes gali pablogėti smegenų kraujotaka. Ypač pavojingas staigus diastolinio spaudimo sumažėjimas žmonėms, kurie serga koronarine širdies liga.
O apskritai tikslai gydant hipertenziją tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonėms yra tie patys. Svarbiausia – maksimaliai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, sumažinti padidėjusį arterinį kraujospūdį ir koreguoti rizikos veiksnius. Visiems sergantiesiems hipertenzija arterinis kraujo spaudimas turėtų būti sumažintas iki 140/90 mmHg.
Arterinė hipertenzija priklauso svarbiausių šiuolaikinės medicinos problemų grupei, nes ji nustatoma praktiškai kas antram vyresniam nei 65 m. amžiaus žmogui (kartais netgi dažniau). Ir, pagal naujas rekomendacijas, tam tikrų veiksmų reikia imtis dar esant prehipertenzijos stadijai, t. y. ne tada, kai jau nustatomas aukštas kraujospūdis, o tada, kai kraujospūdis dar normalus, bet yra tam tikrų sutrikimų, galinčių padidinti hipertenzijos išsivystymo riziką. Kiekvienas žmogus, kuriam įtariama arterinė hipertenzija, turėtų stebėti savo kraujo spaudimą, jis turėtų būti matuojamas kiekvieno apsilankymo pas gydytoją metu, gydytojas turėtų pacientui išaiškinti hipertenzijos grėsmes, nuolat skirti tyrimus, skatinti sveikai gyventi.
