Žarnyno-smegenų ašis – kas tai?
Žinome, kad emocijos gali turėti įtakos vidaus organų veiklai, tačiau ne visi žinome, kad visa tai yra „bendravimo“ tarp žarnyno ir smegenų pasekmė. Žarnyno ir smegenų ašies atradimas suteikė daug naujos informacijos, kuri gali padėti pagerinti tiek fizinę, tiek psichinę savijautą.
Mūsų žarnyne, kuris dažnai vadinamas „antrosiomis smegenimis“, yra 200 milijonų neuronų (enterinė nervų sistema), keli milijardai žarnyno bakterijų. Be to, jis nuolat siunčia signalus smegenims, ir gauna informaciją iš jų. Tačiau, kai žarnyno mikrobiota sutrinka ir vystosi uždegiminis procesas, šis darnus dvikryptis ryšys gali sustreikuoti. Dar daugiau: žarnyno-smegenų ašies sutrikimas gali būti susijęs su neuropsichiatrinių sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimas, autizmo spektro sutrikimai arba dėmesio stokos sutrikimai, atsiradimu.
Kaip mūsų žarnynas nuolat „kalbasi“ su smegenimis
Žarnyno ir smegenų ašies tyrimai palaipsniui atskleidžia procesus, kuriuos žarnyno bakterijos naudoja bendravimui su smegenimis. Žinoma, kad informacijos mainai tarp smegenų ir žarnyno pagrįsti 4 pagrindiniais keliais: nerviniu, hormoniniu, imuniniu ir metaboliniu. Pagrindinis informacinis ryšys tarp smegenų ir žarnyno yra klajoklinis nervas, kuris eina nuo smegenų pagrindo iki žarnyno.
Žarnyno bakterijos veikia smegenis visą gyvenimą
Visi tyrimų, atliktų su gyvūnais, rezultatai rodo, kad žarnyno bakterijos veikia smegenų vystymąsi visą gyvenimą ir yra susijusios su naujų neuronų smegenyse atsiradimu, naujų nervinių jungčių vystymusi, neuronų perduodamų elektrinių signalų greičiu, atmintimi, socialiniu elgesiu, streso hormono (kortizolio) reguliavimu ir kt. Be bakterijų, mūsų smegenys būtų sutrikusios ir labiau pažeidžiamos infekcijų ar toksinų.
Ar maistas gali pagerinti pažinimo funkcijas, psichikos sveikatą?
Daugelio mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia žarnyno mikrobiotos poveikį smegenų mechanizmams, vadinasi, ji turi įtakos kognityvinėms funkcijoms, psichikos sveikatai. Kognityvinė sveikata – tai smegenų gebėjimas apdoroti informaciją, mąstyti, priimti sprendimus, spręsti problemas, prisiminti ir kt. Manoma, kad nerimas, depresija, tam tikri nuotaikos sutrikimai yra susiję su žarnyno disbioze. Žarnyno disbiozė – tai normalios žarnyno sudėties ir savybių (mikrobiotos) disbalansas. Atsižvelgiant į tai, kad dieta vaidina svarbų vaidmenį žarnyno mikrobiotos pusiausvyroje, ji gali tapti ir būdu nuotaikai pakelti, ypač jei joje yra psichobiotinių junginių (veikiančių smegenis per žarnyno mikrobiotą), pavyzdžiui, fermentuoto maisto ar prebiotikais papildytų produktų. Primename, kad prebiotikai yra probiotikų maistas, šioms naudingoms bakterijoms daugintis reikalinga terpė.
Kas yra psichobiotinė dieta?
Psichobiotinė dieta ypač naudinga žarnyno mikrobiotai. Ją sudaro įvairių prebiotinių medžiagų turinčių maisto produktų (svogūnų, salotų, kopūstų, obuolių, bananų, viso grūdo produktų ir kt.) ir fermentuoto maisto (raugintų kopūstų, kefyro, kombučios ir kt.) vartojimas.
Tyrėjų komanda ištyrė 4 savaičių psichobiotinės dietos poveikį žarnyno mikrobiotai, taip pat 24 sveikų suaugusiųjų nuotaikai ir streso lygiui. Šie duomenys buvo palyginti su 21 kontrolinės grupės dalyvių duomenimis. „Psichobiotikų“ grupės racione buvo gausu žarnyno mikrobiotai naudingų maisto produktų: viso grūdo produktų, vaisių ir daržovių, turinčių daug prebiotikų (svogūnų, salotų, kopūstų, obuolių, bananų ir kt.), ir fermentuoto maisto (raugintų kopūstų, kefyro, kombučios)), o saldumynų, gaiviųjų gėrimų ir greito maisto sumažėjo iki minimumo. Kontrolinė grupė vadovavosi klasikiniais mitybos patarimais, skatinančiais subalansuotą mitybą.
Po 4 savaičių abiejų grupių dalyviai pajuto mitybos įpročių pasikeitimo naudą, o jų streso lygis sumažėjo, palyginti su buvusių tyrimo pradžioje. Tačiau 32 proc. reikšmingas streso sumažėjimas buvo tik „psichobiotikų“ grupėje. Be to, kuo uoliau tyrimo dalyvis laikėsi psichobiotinės dietos, tuo didesnis buvo stebimas streso lygio sumažėjimas. Išmatų mėginių analizė atskleidė nedidelius žarnyno mikrobiotos sudėties skirtumus tarp tiriamųjų grupių. Tačiau vėlgi reikšmingas tam tikrų junginių, vadinamų lipidų metabolitais, pokytis buvo stebėtas „psichobiotikų“ grupėje (bet ne kontrolinėje grupėje). Pasak mokslininkų, tai gali būti paaiškinama sumažėjusiu riebalų vartojimu, susijusiu su psichobiotine dieta, tačiau tai taip pat gali reikšti, kad žarnyno mikrobiota veikia nuotaiką reguliuodama riebalų apykaitą.
Taigi tinkamai maitindami žarnyno mikrobiotą, galime sumažinti stresą. Norint patvirtinti psichobiotinės dietos poveikį stresui ir išsiaiškinti pagrindinius mechanizmus bei žarnyno mikrobiotos vaidmenį teikiant šią naudą, reikia atlikti išsamesnius tyrimus, kuriuose dalyvautų daugiau tiriamųjų.
