Žmogaus charakteris ir širdies ligos – ar yra ryšys?
Visi esami skirtingi ir skirtingai reaguojame į kiekvieną gyvenimo situaciją. Labiausiai aplinkiniams matoma emocinė žmogaus reakcija, kuri labai priklauso nuo žmogaus temperamento. Iš tiesų, temperamentas nuspalvina žmogaus charakterį, bendravimo manieras, valios ir veiklos pasireiškimą. Didesne dalimi temperamentą lemia įgimtos žmogaus savybės, todėl jis nekinta – gyvenamojo aplinka, ugdymas jį mažai pakeičia.
Koks ryšis tarp žmogaus temperamento, emocijų ir širdies ligų, arterinio kraujo spaudimo? Ar jis yra?
Koks temperamentas didina kraujo spaudimą?
Žmogaus charakteris siejamas su temperamentu. Dar nuo Hipokratų laikų pagal charakterį žmonės skirstomi į cholerikus, sangvinikus, flegmatikus ir melancholikus. Ar žmogaus temperamentas turi įtakos jo kraujospūdžiui?
Viena vertus, taip. Pavyzdžiui, cholerikas greitai įsiplieskia, susijaudina, tuomet smegenyse pradeda veikti tam tikri reguliaciniai mechanizmai, kurie ir lemia kraujagyslių susitraukimą. O kai kraujagyslės susitraukia, padidėja ir arterinis kraujo spaudimas. Kita vertus, tai nereiškia, kad kitokio temperamento žmonės apsaugoti nuo kraujo spaudimo didėjimo. Šiandien medicinos ir mokslo pasaulis kalba apie emocinį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį. O neigiamos emocijos, stresas, depresija kamuoja bet kokio temperamento žmones.
Emocijos – dar vienas rizikos veiksnys
Kardiologai jau seniai kalba apie emocijų ryšį su širdies ir kraujagyslių ligomis, ir, jų nuomone, šis ryšys dar nepakankamai pabrėžiamas. Fiziškai stiprių emocijų, streso poveikis kiekvienam žmogui pasireiškia panašiai – padažnėjusiu kvėpavimu, pagreitėjusiu ar sutrikusiu širdies ritmu, prakaitavimu, padidėjusiu kraujo spaudimu. Tačiau ne kiekvieno žmogaus reakcija į stresą vienoda, ir tai priklauso ir nuo žmogaus charakterio, temperamento.
Iš kitos pusės, emocijų, streso poveikis gali būti ir netiesioginis, ir tai irgi nulemia žmogaus charakteris. Pavyzdžiui, vieni smarkiai susijaudinę puola rūkyti, kiti – išlenkia stikliuką stipresnio gėrimo, treti – užvalgo saldumynų. Taigi stresas ne tik sukelia emocijas, kurios pripildo kraujagysles adrenalino, bet ir skatina kitus rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas, persivalgymas, nejudrumas. Visa tai, kaip žinoma, neigiamai atsiliepia širdžiai ir kraujagyslėms. Medikai pažymi, kad sveikatai pavojingas ilgai trunkantis stresas, nuolatinė įtampa ir stiprūs emociniai išgyvenimai.
Kaip suvaldyti emocijas?
Neigiamos emocijos – naujas rizikos veiksnys, keliantis kraujospūdį, didinantis širdies ligų riziką. Kaip jas valdyti?
Žmonių, kurie yra nuolat įsitempia, kurie nerimauja dėl kiekvienos darbo užduoties, susitikimo su viršininku, dėl to, ar sugebės laiku atlikti darbą, ir t. t., kraujagysles reguliuojantys centrai yra nuolat dirginami, dėl to kraujyje padaugėja adrenalino, kitų medžiagų, kurios veikia kraujagyslių sienelę. O kai kraujagyslės susitraukia, kyla spaudimas, nes per susiaurėjusias kraujagysles širdžiai pasidaro sunku išstumti kraują. Kartu pažeidžiama vidinė kraujagyslių sienelė, joje greičiau nusėda kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis. Taigi neigiamos emocijos skatina arba palaiko aterosklerozės, miokardo infarkto išsivystymą.
Todėl kviečiame būti pakantesniems, nedidinti darbinės įtampos, nekurstyti intrigų, ramiai ir dalykiškai spręsti klausimus. Raginame kurti gerą nuotaiką, sveikatai palankią atmosferą darbe. Ir visa – tai pačių žmonių rankose. Todėl rekomenduojame mokytis atsipalaiduoti. Tam yra daugybė įvairių priemonių – jogos mokyklos, šokių pamokos, plaukimas, kitoks sportas ar judėjimas.
